Vytautas Magnus University Research Management System (VDU CRIS)





3. Mokslo žurnalai / Research Journals

Permanent URI for this communityhttps://hdl.handle.net/20.500.12259/261291

Browse

Search Results

Now showing1 - 2 of 2
  • research article[2022][S4][H005]
    Сліж, Наталля
    Kauno istorijos metraštis, 2022, vol. 20, no. 20, p. 135-160

    Straipsnis skirtas astrologijos sklaidai tarp aukštesniųjų LDK gyventojų sluoksnių atskleisti. Pagrindiniai tyrimo šaltiniai buvo prognozės (ateities spėjimai), prisiminimai, dienoraščiai, astrologijos knygos (daugiausia knygų registrai), literatūra ir kt. Bajorija savo bibliotekose turėjo astrologinės literatūros. Ateities prognozės atspindi kontaktus tarp astrologų ir jų klientų. Kai kurios ateities prognozės sudarytos žymiems LDK asmenims. Kartais astrologinės informacijos randama dienoraščiuose. Bajorija domėjosi astrologija dėl ateities spėjimų ir horoskopų išaiškinimų. Įvairūs faktai liudija, kad astrologija nebuvo draudžiama LDK. Ji buvo ganėtinai populiari LDK kultūrinio ir mokslinio gyvenimo dalis.

      31  23
  • Item type:Publication,
    Kauno pavieto bajorijos elito giminės XVI a. II pusėje – XVII a. I pusėje
    [Families of the nobility elite of Kaunas powiat in the second half of the 16th century – the first half of the 17th century]
    research article[2021][S4][H005]
    Kauno istorijos metraštis, 2021, vol. 19, no. 19, p. 7-28

    Vykstant 1564–1566 m. teismų ir administracinei reformai, buvo naujai suformuoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) administraciniai vienetai – vaivadijos ir pavietai. Tarp tokių naujai suformuotų administracinių vienetų buvo ir Trakų vaivadija, apimanti Gardino, Kauno, Trakų ir Upytės pavietus. Kauno pavietas buvo mažiausias tarp kitų Trakų vaivadijos pavietų ir, preliminariais skaičiavimais, užėmė apie 6045 km2 plotą. Tokios pavieto ribos egzistavo iki 1791 m. Decentralizuota Respublikos sistema lėmė, kad svarbus valstybės elementas buvo administraciniai vienetai – pavietai. Jie tapo svarbia bajorijos savivaldos vieta. XVI a. II pusėje – XVII a. I pusėje 9 giminių atstovai dažniau nei kitų giminių nariai užimdavo renkamas ar skiriamas pareigas Kauno paviete ir buvo renkami atstovais į Respublikos Seimus ar LDK Vyriausiąjį Tribunolą. Straipsnyje dėmesys sutelkiamas į Kulviečių, Skorulskių, Sumorokų, Zavišų, Šiukštų, Beinartų, Deltuviškių (Dzievaltovskių), Mlečkų, Valadkevičių (Valatkų) gimines. Kauno pavieto bajorų Jono Jonaičio Vydros, Zybulto Hans kopovičiaus ir Jono Karolio Rostovskio atvejai parodo, kad kartais padaryti išskirtinę kar jerą bei ilgai išlikti pavieto politiniame-administraciniame elite galėdavo ir vienas giminės atstovas

      264  78