Tarpasmeninių santykių kokybė mokykloje pripažįstama kaip svarbus veiksnys, darantis įtaką ne tik socialiniam ir emociniam mokinių funkcionavimui, bet ir jų mokymosi pasiekimams. Remiantis šia prielaida, straipsnyje siekiama atskleisti mokyklos, kaip rūpestingos bendruomenės, suvokimo ir mokymosi motyvacijos sąsajas. Tyrime dalyvavo 433 pagrindinių klasių 5, 6, 7 ir 8 klasių mokiniai: 100 (23 proc.) penktų klasių mokinių, 119 (27 proc.) šeštokų, 103 (24 proc.) septintos klasės mokiniai ir 112 (26 proc.) aštuntų klasių mokinių. Pagal lytį tyrime dalyvavo 203 (47 proc.) berniukai ir 230 (53 proc.) mergaičių. Duomenys buvo renkami naudojant klausimyną. Gauti rezultatai rodo teigiamą mokyklos, kaip rūpestingos bendruomenės, suvokimo ir mokymosi motyvacijos koreliaciją. Mokiniai, suvokdami mokyklą kaip rūpestingų santykių vietą tarp mokinių ir mokiniams, pasiekia aukštesnių rezultatų savarankiškos motyvacijos skalėje ir jos subskalėse. Kita vertus, kalbant apie kontroliuojamą motyvaciją ir jos subdimensijas, buvo nustatytas teigiamas ryšys tarp mokinių supratimo apie rūpestingus tarpusavio santykius ir su suaugusiaisiais mokykloje, tačiau ryšiai buvo silpni. Šie rezultatai teigia, kad rūpestingų santykių kokybė mokykloje yra svarbi mokinių savarankiškai ir motyvacijos kontrolei mokymosi srityje.

Straipsnyje pristatomi studentų akademinės motyvacijos, pasitenkinimo studijomis ir psichologinės gerovės pokyčiai vienerių metų laikotarpiu. Per metus akademinė motyvacija pablogėjo, o jos pokyčiai pasižymėjo labai dideliais individualiais skirtumais. Akademinės motyvacijos, pasitenkinimo studijomis ir psichologinės gerovės pokyčiai yra tarpusavyje susiję. Motyvacijos pokyčiai leidžia prognozuoti pasitenkinimą studijomis ir psichologinę gerovę, tačiau nėra susiję su akademiniais pasiekimais.