Lietuvoje yra apie 40 šeimynų, globojančių per 300 vaikų. Ugdymas šiose šeimynose yra sudėtingas, nes globotiniai jau turi neigiamą gyvenimo patirtį. Jie elgiasi pagal suformuotą elgesio, įpročių, taisyklių modelį, kurį nėra lengva pakeisti. Globėjai susiduria su sunkiomis auklėjimo problemomis. Šiame straipsnyje aptariama religinio ugdymo šeimynose charakteristika. Krikščioniškas ugdymas aptariamas remiantis trimis duodančiosios meilės aspektais. Minimi aspektai – globojančioji, laisvę teikiančioji ir ugdančioji meilė, padedanti pristatyti globėjų atsakomybę, kurią jie prisiėmė. Krikščioniškos meilės pagrindas turi būti globojančioji meilė. Ji leidžia jaustis mylimam, reikalingam ir vertingam. Laisvę teikiančioji meilė ugdo laisvą, nepriklausomą asmenį, gebantį priimti sprendimus. Laisvę teikiančioji meilė padeda būti atviram krikščioniškam ugdymui. Ugdančioji meilė moko elgtis teisingai, aktyvina sąžinę, elgesio supratimą ir motyvaciją. Tai geriausias krikščioniško auklėjimo kelias. Kai ugdančioji meilė yra kartu su laisvę teikiančiąja ir jos abi remiasi globojančiąja meile, krikščioniško auklėjimo tikslas yra pasiektas.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie keturiasdešimt šeimynų, kuriose globojama per 300 vaikų. Krikščioniškas auklėjimas šeimynose yra problematiškas dėl ją sudarančių narių gyvenimiškojo patyrimo. Vaikia į šeimyną ateina skirtingo amžiaus. Dažnai jie jau turi sudžsiformavę tam tikrą elgesio modelį, nuostatas, įpročius, kuriuos nėra lengva pakeiti. Globėjai susiduria su sudėtingomis auklėjimo problemomis. Straipsnyje dėmesys kreipiamas į krikščioniškojo auklėjimo šeimynoje specifiškumą. Krikščioniškas auklėjimas aptariamas pasitelkus tris esminius duodančios meilės aspektus. Tai globojanti, laisvę teikianti, ugdanti meilė, padedanti geriau atskelisti globėjų prisiimtą atsakomybę.

Vaiko globa ir rūpyba padeda įgyvendinti vaiko teisę į apsaugą, aprūpinimą ir dalyvavimą, kai šito negali arba nenori daryti jo tėvai. Viena iš prioritetinių vaiko globos formų – vaiko globa šeimynoje, kurioje stengiamasi vaikui užtikrinti tokias sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai (Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija, 2003). Šio straipsnio tikslas – aptarti vaiko globos šeimynoje ypatumus. Pirmoje straipsnio dalyje pateikiama šeimynos atsiradimo prielaidos, steigimo ir finansavimo mechanizmas; antroje – empirinio tyrimo duomenys, atskleidžiantys šeimynų globėjų kompetencijos globojant vaikus raišką.

In the article foster families are presented as participants of social relationship. Making references to content analysis of scientific literature, civil law, periodicals and pilot experiment the attitudes of participants of foster families to foster families as an institution, their mission and connections are revealed. Foster families are seen as an alternative to governmental institutional care and have all features of the third economical sector. In Lithuania foster families exist for more than 20 years, they have undergone many changes. The tendency of partnership was expressed recently by establishing associations of foster families, which represent cases of common interests. Associations do not only supply foster families with necessary information and educational support, but they have a potential to developing entrepreneurship.