Šiame metodologinio pobūdžio straipsnyje rašoma apie bendruosius reikalavimus kalbos kultūrai. Pateikiama įvairių epochų filosofų, švietėjų, rašytojų, menininkų, visuomenės veikėjų minčių apie kalbos vaidmenis, funkcijas, bruožus. Didesnis dėmesys skiriamas mokytojo kalbos raiškos specifikai ir vaidmeniui sprendžiant ugdymo problemas. Ryškinant kūrybiškai dirbančio mokytojo kalbos bruožus, remiamasi XX a. lietuvių bei užsienio pedagogų darbais.

Šiame straipsnyje aptariama dvasinių mokslų specifika, juos išskyrusių ir jų reikšmę įvertinusių filosofų — G. Hėgelio, W Dilthėjaus, W. Wil- denbrando, F. D. Schleiermacherio, N. H. Gadame- rio, J. Ritterio - pozicijos. Apibūdinamos kai kurių lietuvių edukologų pateiktos dvasingumo apibrėžtys. Laikantis nuostatų, kad žmogus yra dvasinės prigimties, empirinio tyrimo duomenų pagrindu pateikiama Lietuvos universitetų studentų dvasinių poreikių raiškos charakteristika.

Šis straipsnis skirtas šviesios atminties žymaus XX a. lietuvių mokslininko, didaktikos specialisto, profesoriaus, habilituoto daktaro Vlado Rajecko kai kuriems asmenybės bruožams bei pedagoginio turinio darbuose keliamoms žmogaus ugdymo idėjoms aptarti. Rašoma apie mokslininko dėmesį žmogui, korektiškumą, toleranciją, pagarbų santykį su mokslo kaip vertybės idėjomis. Išryškinamos nuostatos į žmogaus tobulėjimo / tobulinimosi raidos veiksnius, išsamiau aptariama veiklos reikšmės interpretacija profesoriaus darbuose.

Straipsnyje aptariamas sovietmečiu daugelio žmonių sąmonėje įsigalėjęs požiūris, kad dvasingumas yra religijos ir idealizmo reliktas, yra mums svetimas. Jo pasekmė yra destruktyvi žmonių, ypač jaunimo, vertybinė orientacija:pragmatizmas (beatodairiškas naudos siekimas), hedonizmas (malonumų vaikymasis), konformizmas (prisitaikėliškumas). Atgavus nepriklausomybę (1990 m.) Lietuvos edukologai, kitų mokslų atstovai didelį dėmesį skyrė dvasingumo ugdymo problemoms, parašė fundamentalių darbų, kuriuose išryškino konceptualiuosius dvasingumo dalykus. Straipsnyje apibendrinti empirinio tyrimo rezultatai, liudijantys apie nepakankamas studentų dvasinio tobulėjimo galimybes universitetuose.

Šiame straipsnyje rašoma apie žymios Lietuvos švietimo ir ugdymo mokslo raidos tyrinėtojos, literatūrologės, aktyvios visuomenės veikėjos, švietimo reformos dokumentų iniciatorės ir rengėjos Meilės Lukšienės (1913—2009) požiūrį į švietimo ir kultūros santykį. Apžvelgiami autorės darbai, parašyti XX a. pabaigoje, išryškinamos juose autorės keltos idėjos. Didžiausias dėmesys sutelktas į M. Lukšienės keliamą žmogaus ir kultūros santykio problemą ugdomuoju aspektu. Išsamiau aptariama švietimo sistemos vieta kultūros procese, išryškinama mokslininkės darbuose pateikiama žmogaus santykio su kultūra esmė, pažymima, kokias kultūros ir ugdymo mokslo ryšio problemas aktualizuoja autorė. Atskleidžiama, kaip mokslininkė siūlo spręsti žmogaus ugdymo per kultūrą ir kultūros žmoguje klausimą.

Straipsnyje rašoma apie J. Vabalą Gudaitį, kaip ikikrikščioniškosios lietuvių pedagogikos tyrėją. Nagrinėjama, kaip mokslininkas, remdamasis įvairiais šaltiniais (kronikomis, vėlesnių epochų mokslininkų darbais), astkleidžia ne tik pasirinktos problemos ištakas, bet ir nušviečia, kaip, plėtojantis kultūrai, lietuvių šeimoje vyko mokymo ir auklėjimo raida (iki XIV a. pabaigos). Straipsnyje ryškinami J. Vabalo Gudaičio, kaip tyrėjo, metodologijos bruožai.

Marija Barkauskaitė is a famous Lithuanian scientist, habilitated doctor of social sciences, the professor of LEU Educology Department. The field of M. Barkauskaitė scientific interests is wide: education of personality in different types of educational institutions, teenage and communication problems, teachers’ preparation, creating and accomplishing strategy and policy of Lithuanian educational system, youth organizations’ activity, etc. She publicized the data of her scientific researches in many articles, monographs and student books. On the occasion of anniversaries in this competent educator’s personal life and work it would be reasonable to discuss the dissemination of her pedagogical ideas in the works of Lithuanian educologists. That is why M. Barkauskaitė’s educational ideas formulated on the basis of empirical and theoretical researches have been chosen as the object of the research. The research is aimed at revealing the dissemination of M. Barkauskaitė’s ideas of education science in recent years’ publications of Lithuanian educologists. While researching the dissemination of M. Barkauskaitė scientific ideas, it has been found out that authors use them purposefully: substantiating practical or scientific urgency of a problem; choosing ideas for theoretical views of their researches, revealing theoretical basis of a phenomenon being researched. The authors choose ideas from different scientific interests’ spheres articles, monographs and other publications.The professor has been researching the problem of communication for more than thirty years. Many professor’s conceptual propositions about teenagers’ groups, their relationship have been used by Lithuanian universities’ doctorates in their dissertations: the power of education in a microenvironment is expressed by communication, when a person feels one’s value, understands, compares, evaluates oneself and others; a group is a certain amount of people, which are involved into common coordinated activity and which act consciously or unconsciously in order to achieve a common goal. When a group achieves a goal, each of the participants starts feeling one’s value and satisfaction; teenagers can easily make influence on their friends, involve them into common activity; gaining and developing social competences help a teenager to achieve competences in other spheres easier. In doctorates dissertations and smaller publications concerning factors that determine criminal behavior of teenagers, M. Barkauskaitė’s research results on the role of communication in the process of socialization is emphasized, i.e. teenagers give a priority to those of the same age and their groups, with whom they feel the best, are respected and feel safe. Other researchers use professor’s ideas about dynamics of a teenager’s status, interests and values, what does a teenager feel, one relationship, socio pedagogical dynamics, peculiarities of socialization.M. Barkauskaitė was always interested in other problem - teachers’ education and changes in their preparation. In researches of educating intercultural competences of future teachers her ideas, such as “in the science area of open world it is important to reveal educational possibilities of different communication and relationship while preparing a person to live in intensive and competitive world; a person has to be ready to be active, to consolidate in the environment (both natural and social) and also to change it”; “recognizing values and assessing them is always partial, it depends on priorities of creating personal aims and values”, have been used. In researches on encouragement future teachers’ artistic individuality M. Barkauskaitė’s views, such as the importance of matching educational strategies with teachers’ educational activity and personal development are stated. Therefore, it is important to be orientated to those inner factors of a student becoming a teacher, which are in every teacher’s nature, also, to find and cherish their values. In some Lithuanian universities doctorates’ dissertations, mainly while emphasizing urgency of the problem, other topics of M. Barkauskaitė are also briefly discussed: educational researches and changes of current challenges; working with a student’s family in order to solve child’s educational problems, also, strengthening co-operation between parents and school; scales and reasons of unsuccessful learning; introducing internal auditing methods into practice, educating state and nation aware people. Educational ideas formulated by M. Barkauskaitė open the doors for new researches; therefore they are chosen by scientists to prove theoretical views of the researches.