Vytautas Magnus University Research Management System (VDU CRIS)





3. Mokslo žurnalai / Research Journals

Permanent URI for this communityhttps://hdl.handle.net/20.500.12259/261291

Browse

Search Results

Now showing1 - 3 of 3
  • research article[2021][S1b][S001][26]
    ;
    Navickienė, Žaneta
    ;
    Velička, Vilius
    Baltic Journal of Law & Politics, 2021, vol. 14, no. 1, p. 22-47

    In this article, the authors analyse the practice of the Lithuanian national courts and the European Court of Human Rights in hate crime cases, provide insights into the synergy between the decisions made by these courts, and suggest further improvement actions. This research shows that proving the circumstances surrounding various forms of hatred is quite complex, often lacking a more comprehensive, in-depth definition of the totality of circumstances by taking account of the need for special knowledge, the identification of guilt, and the system and intensity of actions. There is often a divide between criminal liability and the possibility of other countermeasures, especially when examining cases related to hate speech. Court decisions draw attention to the fact that it is necessary to consider the totality of the data collected, not individual data or individual fragments of circumstances. Among other things, the decisions emphasize the ultima ratio principle: whether criminal liability is an adequate measure in cases of hate speech. The topical issues examined in the article draw attention to the collection of significant data and the organization of investigations of these crimes, issues relating to proof and the emerging practice of the European Court of Human Rights and the Supreme Court of the Republic of Lithuania in this category of cases, highlighting the two main problematic aspects: first, the determination of the totality of objective and subjective features and second, the fact of identifying a real threat.

      31  67Scopus© Citations 2
  • research article[2011]
    Navickienė, Žaneta
    Vocational Training: Research and Realities / Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos, 2011, no. 21, p. 68-81

    Straipsnyje analizuojamas policijos pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo procesas ir jo efektyvinimo prielaidos. Viena iš aktualių tęstinio profesinio mokymo problemų šioje srityje yra nepakankamai veiksmingas policijos pareigūnų kvalifikacijos tobulinimas: profesinio mokymo sistemiškumo spragos, nenustatytas privalomų mokymų periodiškumas, neapibrėžtas ir su mokymo programų turiniu nesusietas atskirų policijos veiklos sričių kompetencijų turinys, nesama mokymo strategijos. Taigi dabartinio kvalifikacijos tobulinimo proceso peržiūra sudaro prielaidas tobulinti šį procesą ir pateikti naujų siūlymų jam organizuoti. Įvertinus policijos įstaigų darbuotojų požiūrį, kvalifikacijos tobulinimo optimizavimas leistų sukurti šiuolaikišką mokymo sistemą, kurioje policijos pareigūnai galėtų įgyti ar periodiškai atnaujinti aiškiai apibrėžtas kompetencijas, būtinas profesinei veiklai, ir susieti šias kompetencijas su tolesne karjera. Tęstinio profesinio mokymo sistemoje taip pat būtina skatinti savarankišką policijos pareigūnų mokymąsi, į šią sistemą implikuoti motyvacijos elementą, įpareigojantį policijos pareigūnus profesionaliai ir atsakingai taikyti įgytas ar atnaujintas žinias ir įgūdžius. Verta pabrėžti, kad šiuo metu policijos sistemoje kvalifikacijos tobulinimo optimizavimas jau pradėtas sukūrus Policijos pareigūnų ir kitų policijos sistemos darbuotojų kompetencijos aprašą.

      64  231
  • Item type:Publication,
    Ikiteisminio tyrimo pareigūnų kvalifikacijos ir kompetencijos svarba ikiteisminio tyrimo procese
    [The importance of pre-trial investigators’ qualification and competence in pre-trial investigation]
    research article[2010]
    Navickienė, Žaneta
    Vocational Training: Research and Realities / Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos, 2010, no. 19, p. 132-144

    Nusikalstamų veikų tyrimo ir prevencijos procesas – vienas iš svarbiausių policijos uždavinių. Todėl labai svarbu, kad šias užduotis vykdantys policijos pareigūnai ne tik būtų gerai pasirengę ir turėtų tinkamą kvalifikaciją, bet ir nuolat tobulintų savo žinias ir praktinius įgūdžius. Teisėsaugos institucijų veiklos ataskaitose vis daugiau dėmesio skiriama darbuotojų kompetencijai ir kvalifikacijai. Kasmet prokuratūros veiklos ataskaitose pabrėžiama, kad sudėtingus ir didelės apimties ikiteisminius tyrimus atlieka žemos kvalifikacijos tyrėjai, kuriems trūksta teisinių žinių ir praktinio darbo įgūdžių. Tad tyrėjo darbo organizavimo, kompetencijos ir kvalifikacijos problemos yra opios siekiant kokybiškai, išsamiai ir kvalifikuotai atlikti ikiteisminį tyrimą, ir šie probleminiai klausimai tiesiogiai lemia ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklos kokybę. Straipsnyje analizuojamos ikiteisminio tyrimo pareigūnų (tyrėjų) kvalifikacijos ir kompetencijos svarba, profesinių žinių poreikis atliekant darbą, nagrinėjami veiksniai, lemiantys ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą, siūlomi sprendimai optimizuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų tęstinį profesinį mokymą.

      80  208