Žurnalas „Sporto mokslas“ mini garbingą sukaktį – jis leidžiamas jau 30 metų. Per šį laikotarpį nueitas ilgas, sudėtingas raidos ir brandos kelias, kuris leidžia vadintis neatsiejama Lietuvos sporto mokslo dalimi. Šiuo metu Leidėjų tarybai vadovauja Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė ir Lietuvos olimpinės akademijos prezidentė prof. dr. Asta Šarkauskienė, žurnalo vyr. redaktorius – prof. habil. dr. Kazys Milašius. Skyrių atsakingųjų ir redaktorių tarybą sudaro 26 asmenys, iš kurių 16, arba 61,5 proc., yra įžymūs užsienio šalių sporto mokslininkai. Žurnalas referuojamas tarptautinėje duomenų bazėje Copernicus. Žurnalo „Sporto mokslas“ misija – skelbti naujausių, originalių Lietuvos ir kitų užsienio šalių įvairių mokslo sričių: socialinių, gamtos ir medicinos, fizinių, humanitarinių – mokslinių tyrimų rezultatus, skleisti naujausias žinias iš pasaulio, Europos sporto mokslo kongresų, simpoziumų, konferencijų, supažindinti su apgintomis sporto mokslo daktaro disertacijomis, monografijomis, padėti formuoti Lietuvos sporto mokslo strategiją. Per 30 žurnalo leidybos metų paskelbta 1330 straipsnių. Daugiausia publikacijų – 684 buvo paskelbtos socialinių mokslų srities problemoms nagrinėti. Žurnalo vertę rodantis rodiklis yra jame spausdinamų užsienio šalių autorių publikacijų kiekis. Jų yra 187, tai sudaro 14 proc. bendro jų skaičiaus. Apžvelgiant produktyviausių autorių straipsnius pagal atskiras sporto mokslo kryptis, galima pažymėti, kad Lietuvos sporto mokslo lyderiai yra prof. J. Skernevičius, prof. A. Skurvydas, prof. P. Karoblis, prof. A. Raslanas, prof. K. Milašius, prof. A. Skarbalius, prof. A. Poderys, prof. R. Dadelienė, prof. S. Poteliūnienė. prof. L. Tubelis.

Sumažėjusių sportinių rezultatų po ilgų intensyvių treniruočių reiškinys – persitreniravimo sindromas (PS, OTS, angl. Overtrening Syndrome) pirmą kartą buvo atrastas maždaug prieš 100 metų. Ir nors šimtai mokslinių publikacijų buvo skirtos persitreniravimo sindromo patogenezei, formavimosi etapams ir metodams, kaip nustatyti PS buvimą ir sunkumą, tačiau galutiniai sprendimai dėl diagnostikos algoritmų, patikimų biomarkerių ir veiksmingų gydymo metodų naudojimas dar lieka nežinomi. Remdamiesi mokslinėje literatūroje turimų duomenų analize ir sinteze, apžvalginiame straipsnyje darbo autoriai suformavo šiuolaikines idėjas apie laboratorinės diagnostikos galimybes ir diagnostinio algoritmo, skirto aukštos kvalifikacijos sportininkų PS sunkumui nustatyti ir įvertinti. Straipsnyje, visų pirma, pristatomos šiuolaikinės persitreniravimo, kaip klinikinio sindromo, terminologinės charakteristikos, apibendrinami pagrindiniai veiksniai, lemiantys šios sportininkų patologinės būklės išsivystymą, aprašomi pirminių ir sudėtingesnių diagnostikos technologijų algoritmai. Pabrėžiamas svarbiausias sportininkų hormoninės būklės pokyčių vaidmuo formuojant nepakankamą atsigavimą ir tolesnį persitreniravimo vystymąsi, taip pat aptariama galimybė naudoti apskaičiuotus indeksus, apibūdinančius sportininkų anabolinės ir katabolinės būklės pažeidimus, dėl kurių atsiranda šių sutrikimų patologinės būklės. Kadangi šiuolaikiniai laboratoriniai tyrimai, atspindintys neseptinio uždegiminio proceso buvimą audiniuose, yra vienas iš svarbių PS determinantų, gali būti naudojamas padidinto vadinamųjų „ūminės fazės“ baltymų – fibrinogeno, haptoglobino, rūgšties, α1-glikoproteino, C-reaktyviojo baltymo, α1-antipripsino ir kt. – kiekio nustatymas. Trumpai aprašomi moderniausi metodologiniai metodai, leidžiantys diferencijuoti pervargimo ir persitempimo, persitreniravimo įvertinimą. Konstatuota, kad laiku nenustačius šio sindromo, deja, pablogėja ne tik sportininko sveikata, bet ir pedagoginiai fizinio bei funkcinio pasirengimo rodikliai. Ankstyvos persitreniravimo diagnozės pagrindas turėtų būti pirmojo lygio tyrimai, rodantys nepakankamo atsigavimo / pervargimo išsivystymą – šlapalo, kreatinino, hematologinių homeostazės rodiklių ir kreatinfosfokinazės aktyvumo nustatymas. Laiku padaudoję miocitų vientisumo pažeidimo, oksidacinio streso parametrų, priešuždegiminių citokinų kiekio ir žymenų fermentų aktyvumo rodiklius persitreniravimo diagnozei įvertinti, treneriai gebės koreguoti treniruočių proceso struktūrą, išsaugoti sportininko sveikatą ir pasiekti aukštą konkurencinį rezultatą. Literatūros šaltinių autoriai teigia, kad būtina pripažinti pareigą atsižvelgti į individualizuotą ir specifinį sportui būdingą persitreniravimo požymių / simptomų pobūdį ir, kuriant diagnostinius algoritmus, aprašyti galimus sąveikaujančius poslinkius sukeliančius veiksnius, remiantis prielaida, kad šis sindromas ir jo sunkumas bus efektyviausiai apibūdintas ir įvertintas pasitelkiant sudėtingų biologinių sistemų kūrimą naudojant tinkamus biomarkerius.

The subject of the present article is the adaptation of the organisms of the Lithuanian national kayak-and-canoe team-members to training loads over a multiannual preparation period and the structure of their training process. It has been established that the annual load for high-skilled kayakers and canoeists amounts to 672 h, among them 329 h or 49% being devoted to the special physical training, and 343 h or 51% to the general physical training. [...]

Endogeniniai hormonai vaidina svarbų vaidmenį fiziologinių reakcijų vyksmui organizme fizinio krūvio metu ir atsigaunant po jo. Formuojant šį efektą didelę reikšmę turi steroidiniai hormonai – testosteronas ir kortizolis ir peptidinės kilmės hormonas – somatotropinas. Literatūros šaltiniuose pakanka įrodymų, kad fizinis krūvis stimuliuoja šių hormonų sekreciją organizme. Tačiau dar nėra visiškai aišku, kaip įvairūs sportininkų vartojami maisto padildai reguliuoja hormonų sekreciją organizme. Atsižvelgiant į šios problemos aktualumą iškeltas darbo tikslas – įvertinti kai kurių maisto papildų – „Tribulus“, „Black Devil“, „Maca Booster“ – įtaką testosterono, kortizolio, somatotropino kaitai sportininkų organizme. Buvo tiriama 3 grupės sportininkų, iš kurių viena (n = 12) 20 dienų vartojo maisto papildą „Tribulus“, antra (n = 8) – „Black Devil“, trečioji (n = 16) – „Maca Booster“. Pirmos ir antros grupės sportininkų tyrimai buvo atlikti 3 kartus, trečios – 4 kartus. Kraujas buvo imamas iš venos, tyrimai buvo atlikti Universiteto ligoninės klinikų Laboratorinės diagnostikos centro laboratorijoje. Hormonų tyrimai sportininkų kraujyje parodė, kad testosterono koncentracija per pirmąsias 10 dienų vartojant maisto papildus „Tribulus“, „Balck Devil“ ir „Maca“ padidėjo statistiškai patikimai (p < 0,05). Didžiausią testosterono padidėjimo efektą – 36,8 proc. – sukėlė maisto papildo „Black Devil“ vartojimas, „Macos“ vartojimas testosterono koncentraciją padidino 33,6 proc., „Tribulus“ – 13,4 proc. Kortizolio koncentraciją labiau padidino „Tribulus“ maisto papildo vartojimas. Po 10 dienų šio papildo vartojimo kortizolio koncentracija tiriamųjų sportininkų kraujyje padidėjo 1,2 proc., po 20 dienų – 4,96 proc. Anabolizmo indeksą atspindintis testosterono ir kortizolio santykis buvo referentinės normos ribose (5–8 proc.). Didesnį anabolizmo intensyvumą skatino maisto papildo „Black Devil“ vartojimas. Vartojant „Tribulus“ anabolizmo indeksas (AI) padidėjo 8,0 proc., o vartojant „Black Devil“ – 26,0 proc. Maisto papildas „Maca“ turėjo teigiamą įtaką somatotropino koncentracijos didėjimui tiriamųjų sportininkų kraujyje, tačiau šie pokyčiai nebuvo statistiškai patikimi.

At the XVIII Winter Olympic Games in Nagano, Japan, the Lithuanian athletes carried out their tasks and took places that had been expected. Their preparation was a complex process. During the final preparatory macrocycle, the athletes spend 205 days at 11 training camps, where they trained for nearly 900 hours and covered over 7000 km. During the preparatory period they were constantly tested and underwent 3-4 thorough examinations per year. [...]