People try to set their life in order according to some social system. However they do not even think that those by them chosen priorities lay somewhere deeper in a person. For this reason in our topic we could not avoid to make mention of the antique theories that had united people or during centuries had simply formed the different existential models of the person. The life of the divided person has lost its meaning. By giving too much preference to some things, one depreciate the other ones. This can lead even to a crime against the humanity. It is very important to know what foundation to lay while building our happiness of life. Every choise will be precautionary in a field of humanness, if not in that of a conscience. The dualistic life will never unite people in one family, unless the whole humanity sees its common existential end.

After examining how gender identity is being understood and how transsexualism is being defined, the article focuses on the problems faced by the Canon Law, when the Canon Law is supposed to address issues of gender identity (transsexualism). The authors analyse the legitimacy of marriage in the case of transsexualism, discuss the issues arising in the consecrated life and the sacrament of baptism while answering the question whether a transsexual person is capable of becoming a godparent.

Šiai akademinei studijai pretekstą davė Lietuvos Vyskupų Konferencijos pareiškimas Lietuvos Respublikos Seimo Valdybai, kai Europos reikalų komitetas svarstė pritarti ar nepritarti Seimo narės komandiruotei į Brazilijoje ir Peru vykstančius mokymus. Pagrindinis šio renginio organizatorius – „Katalikai už laisvą pasirinkimą“ – Catholics for Free Choice (CFFC). Lietuvos Vyskupų Konferencijos įsitikinimu, Seimo valdyba, svarstydama A. M. Pavilionienės galimos komandiruotės atvejį, turėtų atsižvelgti į tai, kad minėta nevyriausybinė organizacija pasauliniu mastu vykdo prieš Katalikų Bažnyčią nukreiptą veiklą, siekdama ją diskredituoti ir suskaldyti iš vidaus. Lietuvos parlamentaro siuntimas į tokius antikatalikiškus renginius galėtų būti traktuojamas, kaip Lietuvos Respublikos Seimo parama tokiai šios organizacijos veiklai. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos ir Šv. Sosto tarptautinėje sutartyje Dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir Valstybės teisinių aspektų nustatoma, kad Valstybė ir Katalikų Bažnyčia pripažįsta ir gerbia viena kitos autonomiją. Be to, minėtos parlamentarės dalyvavimas renginyje gali sudaryti regimybę, jog Seimo narė išreiškia ne tik Seimo, bet ir Lietuvos katalikų nuomonę. Taip būtų daromas precedento neturintis spaudimas tiek Lietuvos Katalikų Bažnyčiai, tiek Lietuvos valdžios institucijoms. Seimo narės dalyvavimas Katalikų Bažnyčiai priešiškame renginyje gali klaidinti Lietuvos gyventojus, tarsi CFFC būtų Katalikų Bažnyčios pripažinta organizacija, nors ši organizacija į savo pavadinimą savavališkai įtraukė žodį katalikai, tuo pažeisdama Katalikų Bažnyčios Kanonų kodekso nuostatas (kan. 300).

Tradicinėje visuomenėje individo, užimančio įvairius statusus, pareigos ir teisės neprieštaravo kito individo teisėms ir tokiu būdu ne tik susiformuodavo atitinkamo elgesio standartas, bet ir būdavo pasiekiama socialinių santykių pusiausvyra. Modernioje susiskaldžiusioje visuomenėje daugybė situacijų ir mažai standartizuoto elgesio normų nesuteikia tai pačiai pasidalijusiai visuomenei pusiausvyros ir sutarimo, bet, priešingai, kursto naujus visuomenės konfliktus. [...]

Asmens statusas – tai kompleksinė sąvoka, apimanti kelis dėmenis, dažniausiai jis aiškinamas kaip pareigų ir teisių visuma. Asmens statuso suvokimas ir apibūdinimas nėra statiškas, jis laipsniškai kinta. Pastaraisiais dešimtmečiais statusas siejamas su asmenine gerove bei finansine galia, tuo tarpu moraliniai ir etiniai statuso aspektai tampa vis mažiau reikšmingi. Statuso sampratos kaita yra glaudžiai susijusi su pokyčiais – transformacijos procesais visuomenėje. Moralinis reliatyvizmas, susilpnėję ar nutrūkę bendruomeniniai ir šeimyniniai saitai, asmeninio nesaugumo jausmas žymi suirusią socialinių ir kultūrinių koordinačių sistemą. Šiuolaikinis asmens statuso suvokimas yra veikiamas sisteminės krizės, būdingos tiek Vakarams, tiek buvusio sovietinio lagerio šalims.

Šio straipsnio tikslas yra apibrėžti „santuoką ardančios kliūties“ sąvoką, išanalizuoti kliūčių atsiradimo aplinkybes, jų turinį, pasirenkant tai kaip mokslinio tyrimo objektą, remiantis oficialiu Bažnyčios mokymu ir pozityviąja bažnytine teise (metodas).

Naujosios pagonybės pavadinimas nenoriai vartojamas. Iš tikrųjų tai yra ne kas kita kaip judėjiško-krikščioniško paveldo atmetimas, atsigręžiant į tradicinius pagoniškuosius kultus ir gamtinės religijos papročius. Ši gamtinėmis ir maginėmis galiomis besiremianti srovė iki krikščionybės traktuota kaip labiau atitinkanti nesugadintą šalies ar tautos dvasią. Vis dėlto, jei sakome, kad senoji visuomenė buvo nesubrendusi monoteistiniam Dievui, tiksliau, krikščioniškajam tikėjimui priimti ir jį praktikuoti, tai šiandieninė visuomenė – priešingai, pliuralizmo sąlygomis tolsta nuo monoteizmo ir atsakymų ieško politeistinėje, gamtos, kosmoso įvairovėje. Įsitikinus, kad visa yra Dievas arba kad visa yra Dieve ir Dievas visame kame, kiekvienas visatos elementas tampa dievybe. Naujosioms pagoniškoms srovėms rekonstravus senosios pagonybės formas atsirado pliuralistinių pažiūrų panteonas, kuriam esant nesunkiai gali būti tenkinami šiuolaikinių ideologijų poreikiai.

Bažnyčia Vatikano II Susirinkimo dokumentuose ir vėliau, analizuodama Bažnyčios misiją pasaulyje, nuolat primena ganytojams apie ganytojiškąjį pastoracinės tarnystės vaidmenį, kurį jie prisiima Šventimais ir jiems suteikta jurisdikcija. Atkreipdama dėmesį į Viešpaties ganytojams suteiktą galią mokyti, šventinti ir valdyti drauge iškelia tėviškų savybių, šventumo ir pavyzdžio reikšmę, vedant Dievo tautą link išganymo.

Pliuralizmas šiuolaikinėje visuomenėje egzistuoja kaip universalus standartas, darantis įtaką politiniams sprendimams ir formuojamiems teisiniams konceptams. Šeimos institutas yra ta sritis, kurioje reiškiasi vertybių apsaugos problemos. Kas yra institutas (institucija)? Kokias funkcijas atlieka ir kaip sąveikauja su individualybe bei šeima? Būtina analizuoti šias temas siekiant kompetentingai vertinti šiuolaikinius šeimos instituto klausimus.

Šiame dviejų dalių straipsnyje analizuojamas vis dažniau įvairiuose kontekstuose ir teisėje minimų reprodukcinių teisių fenomenas, pradedant pačiu šių teisių sąvokos turiniu, kuris aptariamas pirmoje straipsnio dalyje ir baigiant šios sąvokos genezės, kuri ypatingai svarbi įvertinant reprodukcinių teisių legitimumą, aptarimu antroje teksto pusėje. Šios mažai tyrinėtos, tačiau vis aktualesnės ir plačiai eskaluojamos temos apžvalga gali būti naudinga tiek akademinei, tiek plačiajai visuomenei, o labiausiai – įstatymų leidėjams.