Straipsnyje pateikiama išsami I Lietuvos Statuto Slucko bei Pulavų nuorašų paleografija. Nurodoma, kad Pulavų rankraštis, parašytas 1530 m., dabar saugomas LLK Kurniko miesto bibliotekoje; Slucko, parašytas greičiausiai Vilniuje XVI a. devintojo dešimtmečio pabaigoje, šiuo metu yra Leningrado Saltykovo-Ščedrino viešojoje bibliotekoje. Abu rankraščiai neblogai išsilaikę, tik Slucko nuoraše išplėšti 3 lapai su Statuto XIII skyriaus tekstu. Autorius, remdamasis vėlesniais užrašais ir kitais dokumentais, išvardija bibliotekas ir savininkus, kuriems rankraščiai įvairiais laikotarpiais priklausė, apibūdina kai kurias grafines savybes, pateikia jų istoriografiją. Be to, trumpai aprašyta XIX a. Slucko nuorašo transkribuota rankraštinė kopija.

Straipsnyje išsamiai išdėstyta klausimo istoriografija, apibūdinti problemos šaltiniai. Autoriai, plačiai panaudodami kitų šalių feodalinių teisynų atitinkamus straipsnius bei Lietuvos Metrikos aktus, nuosekliai analizuoja privilegijuoto luomo moters turtinę padėtį, teisinių institutų susiformavimo genezę, jų šaltinius. Darbe plačiai aptariamos tokios istorinės teisinės kategorijos, kaip kraitis ir pasoga (Statute jie imami bendrai ir net nėra atskirų terminų), atkraitis (veno) ir kt. Autoriai visapusiškai išanalizavo vyro ir žmonos turtinius santykius, turtinę našlės padėtį, moterų (motinų, dukrų, seserų) teises į šeimyninį turtą, jo paveldėjimą. Darbo pabaigoje yra išvados.

Straipsnyje, trumpai išvardijant visas leidinio sudėtines dalis, plačiau aptariami tik I Statuto teksto parengimo principai. Remiantis devynių I Statuto nuorašų paleografine analize, kurią atliko autorius, nustatomas jų autentiškumas. Straipsnyje daromos išvados, kad, parengiant naują I Statuto leidinio tekstą, pagrindu reikia imti Dzialynskio nuorašą, o Firlėjaus, Zamojskio, Slucko bei Pulavų nuorašų skirtumus - pateikti išnašose. Autoriaus nuomone, leidinys tikrai galės vadintis akademiniu tik tada, jei bus išspausdinti tekstai, parengti, remiantis visų nuorašų variantais.