Talmy’s (1975, 1985, 1991, 2000) seminal work on motion events representation in languages that led to significant typological distinctions is primarily based on the differences in encoding (framing) of the Path, as one of the basic semantic components of such events, either in the V(erb stem) or in the S(atellite) – which accounts for the proposed typological language dichotomy V-framed (VLs) and S-framed languages (SLs). Although the above distinction is a very important one, having implications at the level of syntactic structure, crosslinguistic data indicate to some variations that further prompted researchers to question a clear-cut binary typological opposition. Thus, more thorough data from Romance languages (in addition to Spanish, French and Italian) led to re-considering their status as VLs and rather considering them belonging to the third class of “split” languages (Talmy). The aim of the paper is to analyze the place of Romanian in this typological classification, through making observation on the Path representation in motion events in contrasted narrative texts translated from English (a SL) into Romanian. The hypothesis is that Romanian might claim a mixed typological status, eventually belonging to the class of “split” languages based on the assumption that, first, it is not so poor in manner of motion verbs (MmV) as it is presumably the case of VLs (see the alternative labels sometimes attached to SLs vs. VLs, respectively – manner-rich vs. manner-poor languages) and, second, it does not exclude the possibility of using complex Path as satellite to a MmV, particularly boundary-crossing, which can serve as a test to determine the typological class of language (e.g., a țâșnit de după perdea (lit. rushed from behind the curtain) – ‘rushed out from behind the curtain’; a lunecat de pe acoperiș (lit. slipped from on the roof) – ‘slipped from the roof’. In this respect, the paper aims at focusing on the nature of the second preposition.

Mūsų tyrimo tikslas – išanalizuoti postsovietinės politinės ir socialinės konfigūracijos sąlygotą naująjį mažumos ir daugumos santykių modelį kalbų politikos įgyvendinimo kontekste, panaudojant Gagaūzijos mažumos atvejo analizę. Taip pat siekiama išnagrinėti kalbų politikos įtaką socialinei sanglaudai šiame Moldovos autonominiame regione. Tyrime pateikti platesnės su Gagaūzijos mažuma susijusios studijos, apimančios kalbų vartojimo bei kalbinio ugdymo efektyvumo Moldovos Respublikoje analizę, rezultatai. Straipsnio autorės siekia, kad visuomenė daugiau sužinotų apie kalbų vartojimo bei kalbinio ugdymo situaciją Gagaūzijos autonomijoje, geriau suprastų Gagaūzijos gyventojų kalbinį pasirinkimą bei jų santykių su Moldovos dauguma sampratą. Pagrindiniai straipsnyje analizuojami klausimai: ar kalbų politika sustiprino ryšį tarp Moldovos etninės daugumos ir Gagaūzijos etninės mažumos, ar kalbų politika padarė teigiamą įtaką, siekiant socialinės sanglaudos ir vienijančios įvairovės principo? Tyrime badoma pateikti atsakymus į iškeltus klausimus: nagrinėjamas kalbų politikos taikymo efektyvumas, atsižvelgiant į suformuluotus tikslus. Tyrimas atskleidė Moldovos Respublikos sociolingvistinio paveikslo kompleksiškumą, parodė, jog Gagaūzijos autonominiame regione vartojamų gagaūzų, rusų bei moldavų / rumunų kalbų funkcinio pasiskirstymo bei kalbinio pasirinkimo klausimai vis dar išlieka probleminiai.