Tyrimo metodas – analitinis-aprašomasis. Tyrimas parodė, kad tiek prancūzų, tiek lietuvių tyrėjai skirtingai klasifikuoja anglicizmus pagal jų analizei reikalingus kriterijus. Anglicizmų kriterijai yra dažnai panašūs. Anglicizmų kategorijos yra susikirstytos remiantis įvairiais lingvistiniais kalbos aspektais: fonetiniu, grafiniu, morfologiniu, gramatiniu, semantiniu, leksikologiniu, sintaksiniu ir kt. Pastebėtina, kad semantiniai anglicizmai yra minimi beveik visų pateiktų lingvistų klasifikacijose. Kategorijų skirstymas priklauso nuo skirtingų anglicizmo ištirtumo kriterijų: kilmės, formos, reikšmės ir diachroninio požiūrio.

Vieni kalbininkai (A. Hamon, 1991) teigia, kad įvardžiai pakeičia daiktavardį, kiti (M. Grevisse, M. Riegel, J. Pellat, 1994) mano, kad patys įvardžiai gali turėti daiktiškumo reikšmę. Anot A. Paulauskienės (2006), įvardžiai - gramatiniai rodomieji ženklai. Atlikus platesnę analizę, galima teigti, kad įvardis - sunkiai apibrėžiama kalbos dalis. Žodis „įvardis" reiškia bet kurį žodį, kuris gali pakeisti daiktavardį {pro - vietoje...), tai žodis, vartojamas vardo vietoje. Prancūzų kalbos gramatikoje įvardis - kaitomas tarnybinis žodis, kurio pagrindinis vaidmuo - pakeisti kokį nors, lingvistinį ar ne, elementą. Tačiau kai kurie įvardžiai nepakeičia jokio žodžio, jie reiškia tiesiogiai. Ir lietuvių, ir prancūzų kalbų įvardžiai turi tris bendras gramatines kategorijas: asmens, giminės ir skaičiaus. Ketvirtoji (linksnio kategorija) būdinga lietuvių kalbai, o prancūzų kalboje ji tik dalinai išreikšta. Asmeniniai, santykiniai ir klausiamieji įvardžiai turi 5 linksnius: vardininką, kilmininką, naudininką, galininką ir vietininką. Kiti prancūzų kalbos įvardžiai nelinksniuojami.

When carrying out the research, the press discourse in French and Lithuanian newspapers has been chosen because press in general always focuses on a wider audience of readers and the texts are usually close to the actual use of language. The fact that French and Lithuanian press actively use borrowed words allows making a careful assumption that the press is also the main source of anglicisms. Elaborate anglicisms tend to replace generally used French and Lithuanian words. Such anglicisms as le parking/ parking, le printer/ printer, le best-seller/ bestseller, le meeting/ meeting have long taken root in the press discourse. Moreover, the number of borrowed words seems to constantly grow. The problem of the use of anglicisms in the press discourse has already been noted by French and Lithuanian researchers. Various publications have been published aiming to explain the reasons behind such propagation of anglicisms and their similarities and differences. The most significant reasons behind this phenomenon are briefly reviewed in the article.