Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36306
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Istorija / History
Author(s): Jaramičius, Ričardas
Title: Kauno basųjų karmelitų vienuolynas 1772–1845 m.
Other Title: The Monastery of Kaunas Barefoot Carmelites from 1772 to 1845
Extent: 99 p.
Date: 22-May-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Humanitarinių mokslų fakultetas. Istorijos katedra
Keywords: Basieji karmelitai;Vienuolyno istorija;Kaunas;Barefoot Carmelites;Monastery
Abstract: Katalikiškosios reformos metu į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (LDK) atvyko įvairių naujai įkurtų ar reformuotų vienuolijų atstovų. Vieni iš tokių buvo basieji karmelitai, kurie LDK pasiekė XVII a. 3 dešimtmetyje. XVIII a. buvo sparčiausios basųjų karmelitų vienuolijos plėtros Lietuvoje laikotarpis. XVIII a. pr. pirmieji šio ordino vienuoliai atvyko į Kauną. Iš pradžių mieste buvo įkurta vienuolių rezidencija, 1731 m. ji gavo užbaigto konvento statusą. Iki 1770–1772 m. basieji karmelitai rezidavo prie Šv. Elijo bažnytėlės. Vėliau vienuolija, atlikusi mainus su miesto magistratu, persikėlė į už miesto esantį Kaunakiemį, prie Šv. Kryžiaus bažnyčios. Šioje vietoje vienuoliai gyveno iki vienuolyno uždarymo 1845 m. Darbe tiriamas laikotarpis, kai basieji karmelitai rezidavo prie Šv. Kryžiaus bažnyčios. Darbo tikslas – ištirti Kauno basųjų karmelitų vienuolyno ir Šv. Kryžiaus bažnyčios istoriją 1772–1845 m. Šiam tikslui pasiekti išsikeliami uždaviniai: 1. aptarti basųjų karmelitų charizmą; 2. pristatyti basųjų karmelitų vienuolijos atsikėlimą į Kauno miestą; 3. išnagrinėti Kauno basųjų karmelitų vienuolių-kunigų, vienuolių-brolių bei klierikų biografijas, dėmesį telkiant į jų geografinę vietą, socialinę kilmę, išsilavinimą, išskiriant pasižymėjusius Kauno konvento vienuolius; 4. išanalizuoti Kauno basųjų karmelitų vienuolyno bibliotekoje saugotų knygų rinkinius; 5. išryškinti prie vienuolyno veikusių religinių brolijų bei špitolės veiklą; 6. aptarti Kauno basųjų karmelitų vienuolyno ir Šv. Kryžiaus bažnyčios meninę vertę; 7. išnagrinėti vienuolyno materialinę būklę. Nors Kauno konventas savo dydžiu gerokai nusileido kitiems ankščiau LDK įkurtiems basųjų karmelitų vienuolynams, tačiau užėmė svarbią vietą Kauno miesto ir jo apylinkių gyvenime bei Lietuvos Šv. Kazimiero basųjų karmelitų provincijos veikloje. 1821 m. Kauno konvente įsteigus noviciatą pradėti ruošti būsimieji ordino vienuoliai. Prie vienuolyno veikė religinės brolijos (Švč. Marijos Škaplierinės ir Šv. Juozapo), špitolė. Tai rodo, kad basieji karmelitai nebuvo nuo pasauliečių atsiribojusi religinė bendruomenė. Vienuolynui taip pat priklausė Kačiūniškės palivarkas.
At the time of the Catholic Reform, a number of newly established or reformed congregations came in the Grand Duchy of Lithuania. Some of these were Barefoot Carmelites, whom reached the Grand Duchy of Lithuania in the third decade of the 17th century. 18th century was the main period of the development of the Barefoot Carmelites congregation in Lithuania. At the beginning of 18th century the first monks of this Order came to Kaunas. At first a congregation residence was founded in the city, which, from the year 1731, received the status of a completed convent. The Barefoot Carmelites resided at St. Elijah's Church up to year 1770– 1772. Later, the congregation after the exchange with the city magistrate, moved to Kaunakiemis, outside the city, near the Holy Cross Church. Monks lived in this place until the closure of the monastery in 1845. The thesis will examine the period when the Barefoot Carmelites resided at Holy Cross Church. The aim of the paper is to investigate the history of Barefoot Carmelites Monastery of Kaunas and the Holy Cross Church from 1772 to 1845. To achieve this goal, the following tasks are set: 1. To discuss the charisma of Barefoot Carmelites; 2. To present a migration of Barefoot Carmelites Monastery to Kaunas city; 3. To study the biographies of monks-priests, monks-brothers and ordinands of Kaunas Barefoot Carmelites by paying attention to their geographical, social origin, education and distinguishing the more famous monks who lived in the Kaunas Convent; 4. To analyze the book collection stored in the library of Barefoot Carmelites Monastery of Kaunas; 5. To highlight the activities of religious brotherhoods and sanctuary functioning at the monastery; 6. To discuss the artistic value of Barefoot Carmelites Monastery of Kaunas and the Holy Cross Church; 7. To examine the material condition of the monastery. Although the Kaunas Convent was smaller in its size in comparison with already established Barefoot Carmelites monasteries by the Grand Duchy of Lithuania, but it had an important place in the life of the Kaunas city and its surroundings, and in the province activities of Barefoot Carmelites of St. Casimir of Lithuania. After establishment of the Noviciate in Kaunas Convent in 1821, the future monks of the Order had been qualified. Religious brotherhoods (St. Mary's Scapular and St. Joseph) and sanctuary were functioning at the monastery. This shows that Barefoot Carmelites were not religious community isolated from the laity. Kačiūniškė Folwark also was owned by the Monastery
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/36306
Appears in Collections:2018 m. (HMF mag.)

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

132
checked on Oct 14, 2019

Download(s)

132
checked on Oct 14, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.