Darbai ir dienos / Deeds and Days 2009, nr. 51

Permanent URI for this collection

Browse

Recent Submissions

Now showing 1 - 5 of 26
  • Publication
    Moters socialinio vaidmens konstravimas viešajame diskurse Lietuvoje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje
    [The construction of the social role of women in Lithuanian public discourse in the late 19th – early 20th centuries]
    research article
    Darbai ir dienos. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 51 (2009), p. 11-40
    The article, on the basis primarily of periodic press publications, examines whether the participants in the various ideological discourses of the late 19th–early 20th century recognized women as equal participants in public life and how their attitudes influenced the development of the national movement and the spread of ideological doctrines. During the last decade of the 19th century, representatives of the catholic community were the first to begin speaking about the necessity of publicly active women in the national rebirth movement and claiming that the education of the community and the dissemination of the national press were a woman’s job in the national movement. in the early 20th century Catholics began to be more strongly affected by the ideas of Christian democracy, especially by the encyclical Rerum Novarum. Fearing a disintegration of individual Christian values and of the family institution, they did not promote the ideas of the equality of the sexes and personal freedom. But by speaking out for women’s education, their acquiring of a profession, and their cultural work, they in actuality created a conception of active and independent women. The participants in the liberal discourse of the late 19th century employed the principles of nationalism more than those of classical liberalism. They subordinated the realization of the social role of women to the sphere of the family, i.e., to the roles of wife and mother that they performed. The categories of individual freedom and equality became important in liberal discourse in the early 20th century. The task, raised at that time, to inspire the civil initiative of women affirmed the necessity for women to work with men in the public sphere as equals. It is logical that at this time the ideas of equal political rights began to be raised and the prospect of political activity of women started to be considered.[...].
      101  84
  • Publication
    XVI–XVII a. kilmingų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moterų vardynas
    [The structure of recording noblewomen’s names in the 16th–17th century Grand Duchy of Lithuania]
    research article
    Darbai ir dienos. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 51 (2009), p. 41-58
    In the 16th–17th centuries throughout the Grand Duchy of Lithuania there existed the Slavonic system of recording noblewomen’s names. This system could be characterized as a non-fixed standard. The types of naming depending on the number of proper names in them can be subdivided into monomial, binomial, trinomial, four-member, five-member, and six-member names. Each naming can include (or not include) common words or word combinations explaining proper names. These might consist of one word. The number of common words depends upon the length of the naming, i.e., the more proper names it contains, the more common words or word combinations there are explaining them. The largest number of common words found in the naming is four. According to their meaning, common words or word combinations might be divided into four lexico-semantic groups. They are as follows: 1) kinship or family status; 2) class; 3) post; 4) nationality. The choice depends on the length of the naming, i.e., in short namings words describing kinship and family status prevail, whereas in longer namings there appear more common words or combinations referring to class and post. Nationality is found only in the namings of Tartars. The name was not a frequent phenomenon in women’s namings. Only 37, 4% of the namings contain women’s names. The data of documents from different areas of the Grand Duchy of Lithuania differ as well. Further from the ethnic areas of Lithuania the namings including women’s names become rarer. The rarest are from the areas in the eastern part of the Grand Duchy of Lithuania and Volynia. There is a link between the length of the naming and a woman’s name – the more proper names in it the greater the probability for a woman’s name in it. All the four, five and six-member namings include a woman’s name. Among the trinomial namings there are 80, 1% with a woman’s name, but among the binomial ones – only 42, 1%.[...].
      70  77
  • Publication
    Avant-propos
    other
    Rinn, Michael
    Darbai ir dienos, 2009, nr. 51, p. 61-62
      27  18
  • Publication
    The cosmopolitanism of Romain Gary
    [Romaino Gary kosmopolitizmas]
    research article
    Bellos, David
    Darbai ir dienos, 2009, nr. 51, p. 63-69
    Taip susiklosčius aplinkybėms Romainas Gary tapo poliglotu, bet dėl daugiakalbystės, gana įprastos jo aplinkai ir pasauliui, jis netapo kosmopolitu. Pirminė kosmopolitizmo reikšmė – gebėjimas prisitaikyti prie bet kokios aplinkos. Rousseau laikais ir vėliau kosmopolitizmas įgijo neigiamas konotacijas, konkrečiai, „žydiškumo“ reikšmę. Gary save laikė „chameleonu“, kadangi nenorėjo būti tapatinamas su kuria nors viena kalba ir kultūra. Tai anaiptol nereiškė prisitaikėliškumo. Jis buvo kosmopolitas pačia geriausia prasme. Gary kūriniai daugeliu atžvilgių yra nutolę nuo tautinio tapatumo. Visų pirma jo romanų veiksmas vyksta kitoje šalyje nei yra rašomas kūrinys: Londone jis aprašo Lenkiją (Éducation européenne; Europietiškas auklėjimas), Niujorke prisimena Afriką (Les Racines du ciel; Dangaus šaknys), Sofijoje rašo apie Paryžių (Le Grand Vestiaire; Didžioji rūbinė) ir t. t. Antra, kiekvienas romanas pakartoja mažiausiai dviejų skirtingomis kalbomis, kurios dažnai nesutampa su Gary romano kalba, parašytų kūrinių temas ir motyvus, pavyzdžiui: Didžiojoje rūbinėje kontrastingai lyginamas Oliveris Tvistas su Dostojevskio kūrinių „gelme“, Lady L. susieja Grahamą Greene‘ą su Konradu (Joseph Conrad), Aušros pažade (La Promesse de l‘aube) susipina Gorkis, R. L. Stevensonas, Gogolis ir kt. Ir vis dėlto siekdamas iš anksto numatyto romano internacionalumo Gary visus kūrinius parašė prancūzų arba anglų kalba. Prisidengęs Ajaro (Emile Ajar) slapyvardžiu, jis stengėsi išsivaduoti net iš šio apribojimo. Ajaro kalba yra sumaniai apgalvotas visų kalbų, kurias mokėjo Gary, mišinys: keturių šiuo slapyvardžiu pasirašytų kūrinių tekstuose galima rasti anglų, jidiš, lenkų ir rusų kalbų ypatybių. Tokiu sąmoningai netaisyklingu stiliumi tarsi siekiama prancūzų kalbą paversti nauju dialektu, sudarytu iš prancūzų ir kitų kalbų. Ši Ajaro avantiūra atskleidžia beribio literatūrinio kosmopolitizmo siekį. Tačiau būtent toks Ajaro tekstų kalbų mišinys, aliuzijos ir stilistiniai iškraipymai netiesiogiai nurodo autoriaus tapatybę: tik Romainas Gary gebėjo susieti šiuos išskirtinius bruožus. Todėl tapatinimasis su „gimtąja kalba“ jo kūryboje atrodo gana keistai – juk „Gary kalba“ yra vaizduotės, kalbinės ir literatūrinės išmonės vaisius, o kiekvienas sakinys skelbia tikrąjį kosmopolitizmą.
      93  54
  • Publication
    Romain Gary : les liens de l'identité et de l'histoire
    [Romainas Gary: identiteto ir istorijos ryšiai]
    research article
    Rosenman, Anny Dayan
    Darbai ir dienos, 2009, nr. 51, p. 71-81
    Romaino Gary kūrybos santykis su istorija gali būti apibrėžtas kaip labai sudėtingų ryšių visuma – nuo kalbėjimo apie istoriją iki ambivalentiškos ir nevienareikšmės tapatybės formuluotės. Nuostabą ir kartu nerimą kelia būdas, kuriuo Gary kalbėdamas apie istoriją atveria savo paties identitetą, pasako kažką labai gilaus, esminio – tai, ko trokšta žmogus ir į ką jis turi teisę. Romaino Gary veikaluose apie istoriją kartais pasakoma kažkas itin skausmingo, dažniausiai išreikšto tokiais nelauktais būdais kaip įžūlus, provokuojantis atsisakymas, maskuotas kalbėjimas per kitą ar perkėlimas minties į kitą žmogų arba objektą, pagaliau užšifruotas tekstas. Tai sukuria identiteto slėptuvių, išmėtytų po visą Romaino Gary kūrybą, vaizdinį.
      70  29