Baltymų ir aliejaus gamybos bazės išplėtimas išbandant sojų ir pluoštinių kanapių naujų veislių auginimo, saugojimo ir pirminio perdirbimo naujoves

Abstract

Vis šiltesni rugsėjo orai kartu su selekcijos laimėjimais atveria naujas galimybes Lietuvoje produktyviai auginti žemės ūkio augalus, kurie gali užtikrinti patikimą šalies aprūpinimą maistui ir pašarams skirtais augalinės kilmės baltymais ir aliejumi. Šalies augalininkystės restruktūrizacijos, sėjomainos tobulinimo ir maisto bei pašarų apsirūpinimo suvereniteto požiūriu itin dideliu potencialu pasižymi Lietuvoje šiuo metu dar mažais plotais auginamos sojos ir pluoštinės kanapės. Šiuolaikiškų veislių sojose baltymų kiekis siekia net 40 proc. Kai kurių šiuolaikinių pluoštinių kanapių veislių aliejingumas taip pat yra arti 40 proc. Tačiau pluoštinių kanapių sėklų išskirtinę maistinę vertę lemia baltymai. Jie yra kokybiškiausi tarp visų baltymingų žemės ūkio augalų. Pluoštinių kanapių sėklose yra visų 9 nepakeičiamų ir visų 6 iš dalies nepakeičiamų amino rūgščių, o santykis tarp omega 6 ir omega 3 polinesočiųjų riebalų rūgščių yra optimalus (3:1). Tačiau kanapgrūdės turi ne tik neprilygstamą maistinę vertę, bet jas ir iš jų išgautus gaminius be papildomo apdorojimo galima tiesiogiai integruoti į maisto grandinę. Mūsų kraštui sąlyginai naujų augalų – sojų ir pluoštinių kanapių auginimo populiarinimas ir gerosios praktikos diegimas atvertų galimybes kurti žiedinės bioekonomikos plėtrai būtiną ir patikimą žaliavų bazę, didinti šalies ekonominį atsparumą ir mažinti jos priklausomybę nuo baltymų ir riebalų importo. Be to savalaikis naujų augalų diegimas ir populiarinimas, tradicinės sėjomainos tobulinimas ir augalininkystės restruktūrizacija yra svarbūs veiksmai prisitaikant Lietuvai ir Lietuvos žemės ūkiui prie klimato pokyčių ir geopolitinių iššūkių.