Srutų rūgštinimo ir probiotinės technologijos taikymo palyginamoji nauda ūkiui, dirvožemiui ir oro taršos mažinimo tikslui

Jau 2019 m. paskelbtas Pasaulinis biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų vertinimas parodė, kad pasaulinė ekologinė padėtis kelia grėsmę gamtinių ekosistemų pusiausvyrai, išteklių apsaugai, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės pokyčiams. Todėl, ir parengtoje ES Žemės ūkio politikos poveikio aplinkai mažinimo priemonių taikymo strategijoje siekiama pereiti prie naujos kokybės, integruotos ir kompleksinės aplinkos apsaugos priemonių. Žemės ūkis, netaikydamas poveikio klimato kaitai ar poveikio aplinkai mažinimo priemonių, tiesiog nebegalės funkcionuoti. Visgi, iki šiol didžiausios azoto junginių emisijos išlieka dėl žemės ūkio veiklos. Apskaičiuota, kad gyvulių ganymas ir laikymas tvartuose, mėšlo sandėliavimas ir paskleidimas ant dirvos reikšmingai veikia amoniako emisijas iš žemės ūkio, skatina ir dirvožemio rūgštėjimą. Tačiau, Lietuvoje nepakankamas dėmesys skiriamas optimaliam dirvožemio pH palaikymui. Rūgšti dirvožemio terpė stabdo augalams reikalingų maisto medžiagų įsisavinimą, dėl to lėčiau vystosi žemės ūkio augalai, gaunamas mažesnis derlius ir stabdomas dirvožemio mikroorganizmų aktyvumas. Kita vertus, taikoma srutų rūgštinimo technologija, sumažina amoniako emisijas tiek mėšlo sandėliavimo, tiek ir įterpimo į dirvožemį metu ir neįtakoja dirvos pH pokyčio. Be to, praturtina dirvožemį, suaktyvina dirvožemio mikroorganizmus ir stimuliuoja augalų šaknyno produktyvumą. Pastaruoju metu mėšlo rūgštinimo technologijos taikomos ir pavieniuose ūkiuose. Taikomos ir mėšlo praturtinimo mikroorganizmais technologijos. Probiotinės mikroorganizmų bendrijos padeda optimizuoti mėšlo skaidymą, mažina nepageidaujamų kvapų ir teršalų emisijas bei padidina galutinio produkto vertę. Šiuolaikiniame ūkyje labai svarbu siekti biologinių technologijų taikymo, augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio dermės bei mėšlo emisijų valdymo ir tvaraus žemės ūkio plėtros. Probiotinės mėšlo apdorojimo technologijos plėtra priklauso nuo žemės ūkio praktikos modernizavimo, aplinkosaugos reikalavimų, ūkininkavimo sąmoningumo ir technologinės pažangos. Šalyse, kuriose griežtesni aplinkosaugos įstatymai (pvz. Vokietijoje, Nyderlanduose ir kt.), probiotinių technologijų taikymas žemės ūkyje populiarėja. Čia daug dėmesio skiriama mėšlo tvarkymo inovacijoms, siekiant sumažinti taršą ir pagerinti trąšų kokybę. Lietuvoje, kur vyrauja intensyvi gyvulininkystė (pienininkystė, kiaulininkystė), probiotinių technologijų taikymas gali būti efektyvus didėjant mėšlo kiekiams. Technologinė pažanga padėtų išspręsti ir metano emisijos problemas. Probiotinių technologijų paplitimą stabdo nepakankama žinių ir supratimo apie jų naudą sklaida tarp ūkininkų. Diegti tokias technologijas gali būti brangu, ypač mažiems ūkiams. Nepaisant potencialios naudos, kai kurie ūkininkai gali nenorėti investuoti į inovatyvias technologijas, jei nėra aiškios trumpalaikės ekonominės naudos. Probiotinės mėšlo apdorojimo technologijos Lietuvoje turi didelį potencialą ir ateityje jų naudojimas, tikėtina, augs kartu su tvarumo reikalavimais bei parama iš nacionalinių ir ES fondų. Inžineriniai sprendimai su specialia paskleidimo įranga gali prisidėti prie šio tikslo siekimo. Tačiau, būtina mėšlo ruošimo technologinius sprendimus pagrįsti mokslinių eksperimentinių tyrimų pagrindu ir Lietuvos klimato, ir realiomis ūkininko ūkio veiklos sąlygomis.