Religion, Migration, and Conflicts in Polarized Societies

2025 m. birželio 30 – liepos 4 d. Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU), vyko tarptautinė konferencija „Religija, migracija ir konfliktai poliarizuotose visuomenėse“. Konferencija, kurioje dalyvavo daugiau kaip 300 dalyvių iš Europos ir kitų pasaulio kontinentų, tapo svarbiu forumu, kviečiančiu nagrinėti vis labiau susiskaldžiusiame pasaulyje aktualias temas religijos, migracijos ir visuomenės poliarizacijos sąsajų kontekste. Konferencijoje dalyvavo religijos sociologai, migracijos tyrinėtojai, politikos teoretikai, antropologai, politikos ekspertai ir kiti mokslininkai bei praktikai, atstovaujantys įvairioms disciplinoms. Vyko tidarymo diskusija apie Baltijos šalių regioną. Birželio 30 d. konferencija prasidėjo oficialia atidarymo ceremonija ir diskusija „Religija regione – Baltijos jūros šiaurės rytinė pakrantė“. Šioje diskusijoje dalyvavo žymiausi regiono mokslininkai ir ekspertai: prof. dr. Milda Ališauskienė (Lietuva), doc. dr. Dorota Hall (Lenkija), prof. dr. Titus Hjelm (Suomija), doc. dr. Atko Remmel (Estija) ir prof. dr. Rūta Žiliukaitė (Lietuva). Sesijoje buvo nagrinėjamos šiuolaikinės religinės transformacijos, socialinės įtampos ir religijos grįžimo į viešąją visuomenės erdvę aspektai Baltijos regione. Konferencijos metu paskaitas skaitė trys garsūs Europos religijos sociologijos mokslininkai, kurie aptarė religijos ir konfliktų sociologijos sąsajas, religiją ir politinę poliarizaciją Europoje bei religinės įvairovės diversifikacijos aspektus. Liepos 1 d. dr. Véronique Altglas (Queen‘s universitetas Belfaste, Šiaurės Airija) skaitė pranešimą „Religijos ir konfliktų sociologija: kelrodis krizių laikotarpyje“. V. Altglas nagrinėjo konfliktus, susijusius su religija, remiantis simboliniu Šiaurės Airijos pavyzdžiu. Tarp mokslininkės gausių publikacijų yra plačiai vertinama knyga „Religija ir konfliktas Šiaurės Airijoje. Ką daro religija?“ (angl. Religion and Conflict in Northern Ireland. What does Religion Do?, Palgrave, 2022 m.). Liepos 2 d. prof. dr. Kristina Stoeckl (LUISS universitetas Romoje, Italija) skaitė paskaitą „Religija ir politinė poliarizacija Europoje: aktoriai, pretenzijos, vietos“. Žymi religijos sociologijos ir politinės sociologijos mokslininkė K. Stoeckl remsis savo išsamia analize apie krikščioniškų grupių visoje Europoje, Rusijoje ir Jungtinėse Valstijose sudarytų aljansų socialinę įtaką ir politinę galią. K. Stoeckl su bendraautoriumi P. Ayoub parašyta knyga „Pasaulinė kova prieš LGBTI teises“ (angl. The Global Fight Against LGBTI Right, NYU, 2024 m.) gavo Tarptautinės studijų asociacijos LGBTQA Tarybos geriausios 2025 m. knygos apdovanojimą. Liepos 3 d. prof. dr. Tuomas Martikainen (Turku universitetas, Suomija) savo pagrindiniame pranešime „Nuo religinės įvairovės diversifikacijos iki pakartotinės homogenizacijos?“ pasidalino įžvalgomis apie religinės įvairovės ir migracijos sąsajas. Mokslininkas yra parengęs ne vieną publikaciją apie religijos ir migracijos iššūkius, kurių viena yra neseniai su bendraautoriais (J. Cornelio, F. Gauthier ir L. Woodhead) išleista knyga „Tarptautinis religijos globalioje visuomenėje vadovas“ (angl. Routledge International Handbook of Religion in Global Society, 2021 m.). Knygų paroda ir leidybos galimybės Konferencijoje taip pat dalyvavo dviejų žymiausių pasaulio akademinių leidyklų „Springer“ ir „Palgrave Macmillan“ atstovas, kvietė įsigyti leidyklos knygų bei aptarti leidybos galimybes religiją visuomenėje nagrinėjančioms publikacijoms apie religijos laisvę, pagonybę, naujuosius religinius judėjimus, mistiką, mažumų ir vietinių gyventojų religijas, ezoteriką, netikėjimą, pokolonializmą ir religiją populiariojoje kultūroje. Ši konferencija pabrėžia bendrą organizuojančių institucijų – VDU koordinuojamo tarptautinio COST Veiksmo COREnet (vadovė prof. dr. Milda Ališauskienė), Tarptautinės religijos sociologijos draugijos (ISSR) ir VDU V. Kavolio tarpdisciplininių tyrimų instituto – įsipareigojimą plėtoti tarpdisciplininį bendradarbiavimą ir skatinti tarptautinius mokslinius mainus. Konferencijos programoje buvo 85 teminės sesijos, kuriose buvo aptariami įvairūs klausimai – nuo nacionalizmo augimo ir religinio konservatizmo atgimimo iki migrantų bendruomenių integracijos iššūkių ir religijos vaidmens kuriant taiką.