Šiame standarte aprašomas metodas grunto granuliometrinei sudėčiai nustatyti sijojant, kai tiriami gruntai, naudojami kelių ir kitų eismo zonų statybai. 1 PASTABA Metodas grunto smulkiųjų dalelių granuliometrinei sudėčiai nustatyti taikant hidrometrinį arba pipetės metodus yra aprašytas LST EN ISO 17892-4 Geotechniniai tyrinėjimai ir bandymai. Laboratoriniai grunto bandymai. 4 dalis. Granuliometrinės sudėties nustatymas

Šiame dokumente nurodomi vandens tekėjimo gruntu charakteristikų laboratorinio nustatymo metodai. Šis dokumentas taikomas laboratoriniam grunto pralaidumo koeficientui nustatyti atliekant geotechninius tyrimus. PASTABA Šis dokumentas atitinka grunto pralaidumo koeficiento nustatymo laboratorijoje reikalavimus atliekant geotechninius tyrimus ir bandymus pagal EN 1997‐1 ir EN 1997‐2

Šiame dokumente yra nurodomi grunto takumo ribos drėgnio ir plastiškumo ribos drėgnio nustatymo metodai. Jie apima du iš Atterbergo gruntų ribinių drėgnių. Takumo ribos drėgnis yra vandens kiekis, kuriam esant gruntas pereina iš takios būsenos į plastišką. Šiame dokumente aprašoma, kaip nustatomas natūralaus grunto bandinio arba grunto bandinio, iš kurio yra pašalinta stambesnė nei maždaug 0,4 mm medžiaga, takumo ribos drėgnis. Šiame dokumente nurodomi du metodai: krintančiojo kūgio metodas ir Casagrande'o metodas. PASTABA Šiame dokumente aprašytas krintančiojo kūgio metodas neturėtų būti painiojamas su ISO 17892-6 aprašytu bandymu. Grunto plastiškumo ribos drėgnis yra vandens kiekis, kuriam esant džiovinamas gruntas nustoja būti plastiškas. Plastiškumo ribos drėgnis įprastai nustatomas kartu su takumo ribos drėgniu. Yra pripažįstama, kad bandymo rezultatai priklauso nuo operatoriaus vertinimo ir kad jie gali šiek tiek skirtis

Šioje ISO 17892 dalyje yra nurodomas gruntų granuliometrinės sudėties nustatymo metodas. Ši ISO 17892 dalis taikytina nustatant laboratorijoje grunto bandinio granuliometrinę sudėtį sijojimo arba nusodinimo būdu, arba derinant abu šiuos būdus geotechninių tyrinėjimų srityje. Granuliometrinė sudėtis yra viena iš svarbiausių grunto fizikinių charakteristikų. Gruntai klasifikuojami daugiausia pagal granuliometrinę sudėtį. Su granuliometrine sudėtimi yra susiję daug grunto geotechninių ir hidrogeologinių savybių. Pagal granuliometrinę sudėtį gruntas aprašomas remiantis dalelių matmenų suskirstymu į atskiras klases. Kiekvienos klasės dalelių matmuo gali būti nustatomas sijojimo ir (arba) nusodinimo būdu. Stambieji gruntai įprastai bandomi sijojimo būdu, o smulkieji ir mišrieji gruntai – derinant sijojimo ir nusodinimo būdus, atsižvelgiant į grunto sudėtį. Aprašomas sijojimo metodas taikytinas visiems nesusicementavusiems gruntams, kurių dalelės yra mažesnės nei 125 mm. Yra aprašomi du nusodinimo metodai: hidrometro metodas ir pipetės metodas. PASTABA Ši ISO 17892 dalis atitinka granuliometrinei sudėčiai nustatyti skirto bandymo pagal EN 1997-2 reikalavimus