1.1 EN 1991-1-1 taikymo sritis (1) EN 1991-1-1 pateikiamos taisyklės dėl toliau nurodytų aspektų, susijusių su poveikiais, kurie yra aktualūs projektuojant pastatų ir inžinerinių statinių konstrukcijas, įskaitant kai kuriuos geotechninius aspektus: – statybinių medžiagų ir laikomų medžiagų savitojo svorio, – statinių savąjį svorį; – pastatų naudojimo apkrovų. (2) Pateikiamos konkrečių statybinių medžiagų, tiltams skirtų papildomų medžiagų, laikomų medžiagų ir produktų savitojo svorio vidutinės reikšmės. Be to, nurodomas tam tikrų medžiagų ir produktų natūraliojo šlaito kampas. (3) Pateikiami statinių savojo svorio charakteristinių reikšmių vertinimo metodai. (4) Pateikiamos toliau nurodytų pastatų erdvių naudojimo apkrovų charakteristinės reikšmės pagal naudojimo kategoriją: – gyvenamųjų, visuomeninių, komercinių ir administracinių erdvių; – archyvo, laikymo ir pramoninės paskirties erdvių; – garažų erdvių ir transporto priemonių eismo zonų (išskyrus tiltus); – stogų; – laiptų ir laiptų aikštelių; – terasų ir balkonų. PASTABA Šiame standarte pateiktos eismo zonų apkrovos yra siejamos su tomis transporto priemonėmis, kurių bendrasis svoris nesiekia 160 kN. Daugiau informacijos galima rasti EN 1991-2. (5) Pateikiamos parapetų ir pertvarų, atliekančių užtvaros funkciją, horizontaliųjų naudojimo apkrovų charakteristinės reikšmės. PASTABA Jėgos, atsirandančios dėl transporto priemonės smūgio, yra nurodytos EN 1991-1-7 ir EN 1991-2. 1.2 Prielaidos (1) Taikomos EN 1990 bendrosios prielaidos. (2) EN 1991-1-1 yra skirta naudoti kartu su EN 1990, kitomis EN 1991 dalimis ir kitomis eurokodų dalimis, apimančiomis konstrukcijų projektavimą

1.1 EN 1991-1-3 taikymo sritis EN 1991-1-3 pateikiami principai ir taisyklės, kaip nustatyti sniego sukeliamų apkrovų reikšmes, skirtas naudoti projektuojant pastatų ir inžinerinių statinių konstrukcijas. (2) Šis dokumentas netaikomas statybvietėms, kurių altitudė yra didesnė kaip 1 500 m, nebent nurodyta kitaip. PASTABA Sniego apkrovų statybvietėse, kurių altitudė yra didesnė kaip 1 500 m, nustatymo taisykles žr. 6.1. (3) Šiame dokumente nepateikiama nurodymų dėl specialių sniego apkrovos aspektų, pavyzdžiui: – smūginių sniego apkrovų, atsirandančių sniegui nuslystant ar nukrentant nuo aukščiau esančio stogo; – statinių formos ar dydžio pokyčių dėl esančio sniego ar susidariusio ledo, kurie gali turėti įtakos vėjo poveikiui; – apkrovų vietovėse, kuriose sniego yra visus metus; – šoninio apkrovimo dėl sniego slinkimo (pvz., nešamo sniego sukeliamų šoninių apkrovų); – apkrovų dėl dirbtinio sniego. 1.2 Prielaidos Taikomos EN 1990:2023 1.2 pateiktos prielaidos

1.1 EN 1991-1-5 taikymo sritis (1) EN 1991-1-5 pateikiami šiluminių poveikių pastatams, tiltams ir kitoms konstrukcijoms, įskaitant jų konstrukcinius elementus, apskaičiavimo principai ir taisyklės. Tai pat pateikiami principai, kuriais reikia vadovautis nagrinėjant pastatų apdarą ir kitas prie jų tvirtinamas dalis. (2) Šiame dokumente aprašomi konstrukcinių elementų temperatūros pokyčiai. Pateikiamos kasdieninių ir sezoninių klimato pokyčių veikiamoms konstrukcijoms projektuoti skirtos šiluminių poveikių charakteristinės reikšmės. (3) Šiame dokumente taip pat pateikiami principai, susiję su konstrukcinių elementų temperatūros pokyčiais dėl karšto asfalto klojimo ant tiltų perdangų. (4) Šiame dokumente taip pat pateikiami principai ir taisyklės, susiję su konstrukcijas veikiančiais šiluminiais poveikiais, kurie daugiausia priklauso nuo jų naudojimo (pvz., šiluminiais poveikiais, veikiančiais aušinimo bokštus, bokštinius sandėlius, rezervuarus, sandėliavimo šiltoje ir šaltoje aplinkoje patalpas, įkaistančią ir atšąlančią įrangą ir k t.). PASTABA Papildomi nurodymai dėl šiluminių poveikių dūmtraukiams yra pateikti EN 13084-1. 1.2 Prielaidos (1) Taikomos EN 1990:2023 1.2 pateiktos prielaidos. (2) Projektuojant konstrukcijas EN 1991-1-5 yra skirtas naudoti su EN 1990, kitomis EN 1991 dalimis ir EN 1992 (visomis dalimis)–EN 1999 (visos dalimis)

1.1 EN 1991-1-9 taikymo sritis (1) EN 1991-1-9 pateikiami principai ir taisyklės, kaip nustatyti apkrovų, atsirandančių dėl atmosferinio apledėjimo, reikšmes, naudotinas šių tipų konstrukcijoms: – stiebams; – bokštams; – antenoms ir antenų konstrukcijoms; – kabeliams, vantams, atotampoms ir panašioms konstrukcijoms; – lynų keliams; – slidininkų keltuvų konstrukcijoms; – apledėti galintiems pastatams ar jų dalims; – specialioms konstrukcijoms, pvz., perdavimo linijų bokštams ar vėjo elektrinėms. PASTABA Elektros oro linijų atmosferinis apledėjimas aptariamas EN 50341-1. (2) EN 1991-1-9 nurodomos šios reikšmės: – susidariusio apšalo matmenų ir svorio; – susidariusio apšalo formų. (3) EN 1991-1-9 aptariami apledėjimo tipai, konstrukcijas veikiančios apšalo apkrovos ir su krintančiu apšalu susiję aspektai. PASTABA Apie vėjo poveikius apledėjančioms konstrukcijoms žr. EN 1991-1-4. 1.2 Prielaidos Taikomos EN 1990:2023 1.2 pateiktos prielaidos. Projektuojant konstrukcijas EN 1991-1-9 yra skirtas naudoti su EN 1990 (visomis dalimis), kitomis EN 1991 dalimis ir EN 1992 (visomis dalimis)–EN 1999 (visomis dalimis)

1.1 EN 1997-1 taikymo sritis (1) Šiame dokumente pateikiamos geotechninių konstrukcijų projektavimo ir patikrinimo bendrosios taisyklės. (2) Šis dokumentas taikomas geotechninių konstrukcijų, kurios nepatenka į EN 1997-3 sritį, projektavimui ir patikrinimui. PASTABA Šiuo atveju gali prireikti papildomų arba iš dalies pakeistų nuostatų. 1.2 Prielaidos (1) Be prielaidų, pateiktų EN 1990, EN 1997 (visos dalys) nuostatomis daroma prielaida, kad: – pagrindo tyrimus planuoja asmenys arba organizacijos, turinčios žinių apie galimas pagrindo ir požeminio vandens sąlygas; – pagrindo tyrimus atlieka atitinkamų įgūdžių ir patirties turintys asmenys; – bandymo rezultatų įvertinimą ir pagrindo savybių nustatymą pagal pagrindo tyrimą atlieka asmenys, turintys atitinkamą patirtį ir kvalifikaciją geotechnikos srityje; – projektui reikalingus duomenis renka, fiksuoja ir aiškina atitinkamą kvalifikaciją ir patirtį turintys asmenys; – geotechnines konstrukcijas projektuoja ir patikrina atitinkamą kvalifikaciją ir geotechninio projektavimo patirtį turintys asmenys; – tarp asmenų, kurie renka duomenis, projektuoja, atlieka patikrinimą ir darbus, palaikomas tinkamas tęstinumas ir komunikacija. (2) Šį dokumentą skirtas naudoti kartu su EN 1990, kuriame nustatomi konstrukcijų, įskaitant geotechnines konstrukcijas, ir kitų statybos darbų saugos, tinkamumo, patvarumo ir ilgaamžiškumo principai ir reikalavimai. PASTABA Esamoms konstrukcijoms vertinti gali prireikti papildomų arba iš dalies pakeistų nuostatų, žr. EN 1990-2. (3) Šį dokumentą skirtas naudoti kartu su EN 1997-2, kuriame pateikiamos pagrindo savybių nustatymo iš pagrindo tyrimų nuostatos. (4) Šis dokumentas skirtas naudoti kartu su EN 1997-3, kuriame pateikiamos konkrečios tam tikrų geotechninių konstrukcijų tipų projektavimo ir patikrinimo taisyklės. (5) Šis dokumentas skirtas naudoti kartu su kitais geotechninių konstrukcijų, įskaitant laikinąsias geotechnines konstrukcijas, projektavimui skirtais eurokodais

1.1 EN 1997-2 taikymo sritis (1) Šiame dokumente pateikiamos pagrindo savybių nustatymo taisyklės, skirtos geotechninių konstrukcijų projektavimui ir patikrinimui. (2) Šis dokumentas apima reikalavimus ir nurodymus dėl pagrindo tyrimų planavimo, informacijos apie pagrindo savybes ir požeminio vandens slūgsojimo sąlygas rinkimo bei pagrindo modelio rengimo. (3) Šis dokumentas apima lauko tyrimų ir laboratorinių bandymų metodų pasirinkimo reikalavimus ir nurodymus, skirtus išvestinėms pagrindo savybių reikšmėms gauti. (4) Šis dokumentas apima reikalavimus ir rekomendacijas dėl pagrindo tyrimų rezultatų, įskaitant išvestines pagrindo savybių reikšmes, pateikimo Inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų ataskaitoje. 1.2 Prielaidos (1) EN 1997-2 esančios nuostatos grindžiamos EN 1990 ir EN 1997-1 pateiktomis prielaidomis. (2) Šis dokumentas skirtas naudoti kartu su EN 1997-1, kuriame pateikiamos bendrosios visų geotechninių konstrukcijų projektavimo ir patikrinimo taisyklės. (3) Šis dokumentas skirtas naudoti kartu su EN 1997-3, kuriame pateikiamos konkrečios tam tikrų tipų geotechninių konstrukcijų projektavimo ir patikrinimo taisyklės. (4) Šis dokumentas skirtas naudoti kartu su EN 1998-1-1, kuriame pateikiami pagrindo savybių reikalavimai, reikalingi seisminiam poveikiui nustatyti. (5) Šis dokumentas skirtas naudoti kartu su EN 1998-5, kuriame pateikiamos geotechninių konstrukcijų projektavimo seisminiuose regionuose taisyklės

1.1 EN 1996-1-2 taikymo sritis (1) Šiame dokumente pateikiamos taisyklės, kaip projektuoti mūrines konstrukcijas atsižvelgiant į ypatingąją skaičiuotinę situaciją veikiant gaisrui. Šiame dokumente yra įvardijami tik skirtumai nuo projektavimo normaliajai temperatūrai arba jis yra papildomas. (2) Šis dokumentas taikomas toms konstrukcijoms arba konstrukcijų dalims, kurios patenka į EN 1996-1-1 arba EN 1996-3 taikymo sritį ir yra atitinkamai projektuojamos. (3) Šiame dokumente pateikiamos taisyklės, kaip projektuoti konstrukcijas atsižvelgiant į nurodytus reikalavimus, susijusius su funkcijomis, pateiktomis (5), ir eksploatacinių charakteristikų lygiais. (4) Šis dokumentas neapima mūro, mūrijamo iš gamtinio akmens gaminių pagal EN 771-6. (5) Šiame dokumente yra nagrinėjamos: – nelaikančiosios vidinės sienos; – nelaikančiosios išorinės sienos; – laikančiosios vidinės sienos, turinčios atskyrimo funkciją arba jos neturinčios; – laikančiosios išorinės sienos, turinčios atskyrimo funkciją arba jos neturinčios. 1.2 Prielaidos (1) Šiame dokumente taikomos EN 1990 ir EN 1996-1-1 prielaidos. (2) Šis dokumentas yra skirtas naudoti kartu su EN 1990, EN 1991-1-2, EN 1996-1-1, EN 1996-2 ir EN 1996-3. (3) Be bendrųjų EN 1990 ir EN 1996-1-1 prielaidų, taikomos šios prielaidos: – reikiamą projektinį gaisro scenarijų parenka atitinkami kvalifikuoti ir patyrę darbuotojai arba jis yra pateikiamas atitinkamuose nacionaliniuose reglamentuose; – visos priešgaisrinės apsaugos priemonės, į kurias atsižvelgiama projektuojant, bus tinkamai prižiūrimos

1.1 EN 1996-2 taikymo sritis (1) Šiame dokumente pateikiamos pagrindinės mūro medžiagų parinkimo ir darbų atlikimo taisyklės, leidžiančios pasiekti jo atitiktį kitose eurokodo 6 dalyse išdėstytoms projektavimo prielaidoms. (2) Šiame dokumente aptariami įprastiniai mūro projektavimo ir darbų atlikimo aspektai, įskaitant: – mūro medžiagų parinkimą; – įtakos mūro eksploatacinėms savybėms ir ilgaamžiškumui turinčius veiksnius; – mūro konstravimui, siūlių apdailai, deformacinėms sandūroms, atsparumui drėgmės skverbimuisi; – medžiagų laikymui, ruošimui ir naudojimui statybvietėje; – mūro darbų atlikimui; – mūro apsaugai atliekant darbus. (3) Šis dokumentas neapima šių dalykų: – estetinių aspektų; – paviršiaus apdailos. 1.2 Prielaidos (1) Šiame dokumente taikomos EN 1990 prielaidos. (2) Šis dokumentas yra skirtas naudoti kartu su EN 1990, EN 1991, EN 1996-1-1, EN 1996-1-2 ir EN 1996-3. (3) Mūras yra projektuojamas pagal EN 1996-1-1

1.1 EN 1991-1-2 taikymo sritis (1) Šiame eurokode pateikti metodai yra taikomi pastatams ir inžineriniams statiniams, kurių gaisro apkrova yra susijusi su pastatu ir jo naudojimo paskirtimi. (2) EN 1991-1-2 nagrinėjami šiluminiai ir mechaniniai poveikiai gaisro veikiamoms konstrukcijoms. Jis yra skirtas naudoti kartu su tomis EN 1992–EN 1996 ir EN 1999 dalimis, kurios yra susijusios su elgsenos ugnyje projektavimu ir kuriose pateikiamos konstrukcijų projektavimo siekiant atsparumo ugniai taisyklės. (3) EN 1991-1-2 pateikiami nominalieji arba fizikiniai šiluminiai poveikiai. Daugiau duomenų ir modelių, susijusių su fizikiniais šiluminiais poveikiais, yra pateikiama prieduose. (4) EN 1991-1-2 neapima konstrukcijos pažaidų vertinimo po gaisro. (5) EN 1991-1-2 neapima papildomųjų reikalavimų, susijusių su, pvz.: – galimu sprinklerinių sistemų įrengimu ir technine priežiūra; – pastato ar gaisrinio skyriaus naudojimo sąlygomis; – patvirtintų izoliavimo ir dengimo medžiagų naudojimu, įskaitant jų techninę priežiūrą. 1.2 Prielaidos (1) Be bendrųjų EN 1990 prielaidų, taikomos šios prielaidos: – reikiamą projektinį gaisro scenarijų parenka atitinkami kvalifikuoti ir patyrę darbuotojai arba jis yra pateikiamas atitinkamuose nacionaliniuose reglamentuose; – visos priešgaisrinės apsaugos priemonės, į kurias atsižvelgiama projektuojant, bus tinkamai prižiūrimos

1.1 EN 1996-3 taikymo sritis (1) Šiame dokumente pateikiami supaprastinti skaičiavimo metodai, palengvinantys toliau išvardytų nearmuotųjų mūrinių sienų, naudojamų tam tikromis sąlygomis, projektavimą: – vertikaliųjų ir vėjo apkrovų veikiamų sienų; – sutelktųjų apkrovų veikiamų sienų; – skersinio standinimo sienų; – šoninio grunto slėgio ir vertikaliųjų apkrovų veikiamų rūsio sienų; – sienų, kurias veikia šoninės apkrovos, bet neveikia vertikaliosios apkrovos. 1 PASTABA Tų tipų mūrines konstrukcijas ar konstrukcijų dalis, kurių (1) neapima, projektuoti galima remiantis EN 1996-1-1. 2 PASTABA Šiame dokumente pateikiamos taisyklės dera su EN 1996-1-1 pateiktomis taisyklėmis, bet yra konservatyvesnės dėl jų naudojimo sąlygų ir apribojimų. (2) Šis dokumentas taikomas tik toms mūrinėms konstrukcijoms ar jų dalims, kurios yra aprašytos EN 1996-1-1 ir EN 1996-2. (3) Šiame dokumente pateikti supaprastinti skaičiavimo metodai neapima dvisluoksnių sienų projektavimo. (4) Šiame dokumente pateikti supaprastinti skaičiavimo metodai neapima projektavimo ypatingosioms situacijoms. 1.2 Prielaidos (1) Šiame dokumente taikomos EN 1990 prielaidos. (2) Šis dokumentas yra skirtas naudoti tiesiogiai kartu su EN 1990, EN 1991 serija, EN 1996-1-1, EN 1996-1-2 ir EN 1996-2. (3) Šiame dokumente taisyklės pateikiamos darant prielaidą, kad betoninės perdangos yra projektuojamos pagal EN 1992-1-1