Šiame dokumente nurodomi dangų veikimo liuminescencinėmis ultravioletinėmis lempomis, karščiu ir vandeniu įrenginiuose, kurie yra suprojektuoti taip, kad atkartotų klimato poveikius, atsirandančius, kai medžiagos faktinėje galutinio naudojimo aplinkoje yra veikiamos dienos šviesos arba dienos šviesos per lango stiklą. Dangos yra veikiamos įvairių tipų liuminescencinėmis ultravioletinėmis lempomis kontroliuojamomis aplinkos sąlygomis (temperatūra, drėgnis ir (arba) vanduo). Siekiant atitikti visus skirtingų medžiagų bandymo reikalavimus galima naudoti įvairių tipų liuminescencines ultravioletines lempas. Konkrečių medžiagų bandinių ruošimo ir rezultatų įvertinimo procedūros aprašomos kituose ISO dokumentuose. Bendrosios rekomendacijos pateiktos ISO 16474‐1. PASTABA Plastikų veikimas liuminescencinėmis ultravioletinėmis lempomis aprašytas ISO 4892‐3

Šiame dokumente nurodomas plėvelės kietumo nustatymo metodas, per plėvelę braukiant žinomo kietumo pieštukais. Bandymą galima atlikti ant viengubos dažų, lako arba susijusio produkto dangos arba ant daugiasluoksnių dangų sistemos viršutinio sluoksnio. Buvo nustatyta, kad šis greitasis bandymas netinka, norint palyginti pieštuko kietumą ant skirtingų dangų. Naudingiau pateikti santykinius dengtų plokštelių, kurių kietumas bandant pieštuku labai skiriasi, serijos rodiklius. Šis metodas taikomas tik lygiems paviršiams

Šiame dokumente apibūdinamas dažų, lakų, dažų bei lakų rišiklių, polimerinių dispersijų ir polikondensacijos dervų, pvz., fenolinių dervų (rezolių, novolako tirpalų ir kt.), nelakiųjų medžiagų kiekio masės dalies nustatymo metodas. Metodas taip pat tinka dispersijų kompozicijoms, turinčioms užpildų, pigmentų ir kitokių priedų (pvz., tirštiklių ir plėvelę sudarančių agentų). 1 PASTABA Produkto nelakiosios medžiagos kiekis nėra absoliutus dydis, bet priklauso nuo nustatymo metu naudojamos temperatūros ir kaitinimo trukmės. Dėl tirpiklio sulaikymo, terminio skilimo ir mažos molekulinės masės sudedamųjų dalių garavimo, taikant šį metodą, gaunamos tik santykinės, o ne tikrosios nelakiųjų medžiagų kiekio vertės. Dėl to šis metodas pirmiausia skirtas tirti tos pačios rūšies produkto skirtingoms partijoms. 2 PASTABA Šį metodą galima taikyti sintetinio kaučiuko lateksams, jei tinkamu laikomas tam tikros trukmės kaitinimas (ISO 124 nurodomas kaitinimas, kai po nuoseklių kaitinimo laikotarpių 2 g tiriamosios dalies masė sumažėja mažiau kaip 0,5 mg). 3 PASTABA Pagal vidinius įmonės nelakiųjų medžiagų nustatymo metodus dažnai taikomas džiovinimas infraraudonąja arba mikrobangų spinduliuote. Tokių metodų standartizavimas neįmanomas, nes jie nėra plačiai taikomi. Keli polimerų mišiniai tokio apdorojimo sąlygomis skyla ir dėl to gaunami netikslūs rezultatai

Šioje ISO 4628 dalyje nurodomas dangų aprūdijimo laipsnio vertinimo, lyginant jas su vaizdiniais etalonais, metodas. Šioje ISO 4628 dalyje pateiktuose vaizdiniuose etalonuose pavaizduoti padengti plieno paviršiai, skirtingu laipsniu pažeisti per dangą prasiskverbusių ir paviršinių rūdžių deriniu. 1 PASTABA Vaizdiniai etalonai yra paimti iš Europos dažų, spaustuvinių dažų ir tapybinių dažų gamintojų asociacijų konfederacijos (CEPE) paskelbtos Europinės aprūdijimo laipsnio skalės (European rust scale), Briuselis. ISO skalės ir Europinės aprūdijimo laipsnio skalės koreliacija pateikta B priedo B.1 lentelėje. 2 PASTABA ISO skalės ir ASTM D610 įvertinimo balais sistemos koreliacija pateikta B priedo B.2 lentelėje. 3 PASTABA Rūdžių susidarymas ant nepadengtų plieno paviršių žymimas pagal ISO 8501-1 (A, B, C ir D aprūdijimo laipsnis). ISO 4628-1 nustatoma sistema, taikoma defektų skaičiui ir dydžiui bei dangų išorinio vaizdo pokyčių intensyvumui žymėti, ir bendrais bruožais nusakomi bendrieji sistemos principai. Ši sistema konkrečiai taikoma senėjimo bei klimato sukeltiems defektams ir tolygiesiems pokyčiams, tokiems kaip spalvos pokytis, pavyzdžiui, pageltimas

Šioje ISO 4628 dalyje nurodoma defektų skaičiaus, dydžio ir išorinio vaizdo tolygiųjų pokyčių intensyvumo žymėjimo sistema ir apibrėžiami sistemos, naudojamos ISO 4628, bendrieji principai. Ši sistema ypač skirta senėjimo ir klimato poveikio nulemtiems defektams ir tolygiesiems pokyčiams, tokiems kaip spalvos pokytis, pavyzdžiui, pageltimas, nustatyti. Kitose ISO 4628 dalyse pateikiami vaizdiniai etalonai ar kitokie ypatingų tipų defektų įvertinimo būdai. Pagal galimybes kaip pagrindas naudojamos jau turimos vertinimo schemos. Šia ISO 4628 dalimi taip pat gali būti vadovaujamasi vertinant defektus, kurie nenurodyti kitose ISO 4628 dalyse

Šis Europos standartas nurodo išorės medienos paviršių dengimo medžiagų ir dangų sistemų klasifikavimo kategorijomis pagal galutinį naudojimą, išvaizdą ir ekspozicijos sąlygas sistemą. Jis taip pat nustato keletą daugiasluoksnės dangos sistemos komponentų (gruntą, posluoksnį, viršutinę dangą ir kt.). Standartas taikytinas visoms dengimo medžiagoms ir dangų sistemoms, skirtoms išorės medienos paviršiams dekoruoti ir apsaugoti, įskaitant tas, kuriose yra biologinės apsaugos priedų, reikalingų dangų ir jų paviršių apsaugai (plėvelės konservavimui). Dengimo medžiagose gali būti biologiškai aktyvių priedų, skirtų skystai dengimo medžiagai apsaugoti, pvz., sandėliuojant (konservavimas taroje) arba jų sąlyčiui su mediena apsaugoti (pvz., apsaugai nuo mėlynės). Šis Europos standartas paprastai nėra taikomas medienos konservantams. Tačiau medienos konservantai gali būti šiame standarte aprašytos dangų sistemos dalis. Nurodymai dėl atrankos kriterijų nustatymo ir vartotojo atrankos procedūros pateikiamos informaciniame A priede

Šioje ISO 6272 dalyje aprašomas sausosios dažų, lako ar susijusio gaminio plėvelės atsparumo pleišėjimui ar lupimuisi nuo pagrindo įvertinimo metodas, kai ją standartinėmis sąlygomis deformuoja krintantis svarmuo su 20 mm skersmens sferiniu įspaudikliu. PASTABA Pavadinime ir šios ISO 6272 dalies tekste vartojami terminai „smūgis“ ir „atsparumas smūgiui“, tačiau svarbi naudojamos įrangos charakteristika yra ta, kad ji turėtų sukelti sparčiąją deformaciją, o ne tikrąjį smūgį. Aprašytas metodas gali būti taikomas – atliekant bandymą, kai bandymo rezultatas yra tinkamas ir (arba) netinkamas ir esant vienodam kritimo aukščiui bei nurodytai masei, siekiant patikrinti atitiktį tam tikrai specifikacijai; – atliekant klasifikavimo bandymą siekiant nustatyti mažiausiąją masę ir (arba) kritimo aukštį, kai danga pradeda pleišėti arba luptis nuo pagrindo palaipsniui didinant kritimo aukštį ir (arba) masę

Šioje ISO 6272 dalyje aprašomas sausosios dažų, lako ar susijusio gaminio plėvelės atsparumo pleišėjimui ar lupimuisi nuo pagrindo įvertinimo metodas, kai ją standartinėmis sąlygomis deformuoja krintantis svarmuo su mažo ploto sferiniu įspaudikliu. PASTABA Pavadinime ir šios ISO 6272 dalies tekste vartojami terminai „smūgis“ ir „atsparumas smūgiui“, tačiau svarbi naudojamos įrangos charakteristika yra ta, kad ji turėtų sukelti sparčiąją deformaciją, o ne tikrąjį smūgį. Dėl prasto šio bandymo metodo atkuriamumo, kai rezultatai išreiškiami skaitinėmis vertėmis, metodas turi būti atliekamas tik vienoje laboratorijoje. Tarplaboratorinis susitarimas pagerinamas, kai vietoje skaitinių reikšmių naudojamas rikiavimo metodas

Šiame tarptautiniame standarte apibūdinamas dažų, lakų, dažų ir lakų rišiklių, polimerinių dispersijų ir kondensacinių dervų, tokių kaip fenolinės dervos (rezoliai, novolako tirpalai ir kt.), nelakiųjų medžiagų kiekio masės dalimis nustatymas. Metodas taip pat taikomas dispersijų kompozicijoms, turinčioms užpildų, pigmentų ir kitokių priedų (pvz., tirštiklių ir plėvelę sudarančių pagalbinių sudedamųjų dalių). Metodas bus tinkamas polimerinėms dispersijoms, neturinčioms plastifikatorių, ir kaučiuko lateksams, jei tyrimo sąlygomis nelakus likutis (kuris įprastai sudarytas iš polimerinės medžiagos ir mažų kiekių priedų, tokių kaip emulgatoriai, apsauginiai koloidai, stabilizatoriai, tirpikliai, pridėti kaip plėvelę sudarančios pagalbinės sudedamosios dalys ir – ypač kaučiuko latekso koncentratams – kaip konservuojančios pagalbinės sudedamosios dalys) bus chemiškai stabilus. Plastifikuotų ėminių likutis pagal apibrėžtį įprastai turi plastifikatorių. 1 PASTABA Produkto nelakiosios medžiagos kiekis nėra absoliutus kiekis, bet priklauso nuo temperatūros ir kaitinimo trukmės tyrimo metu. Dėl tirpiklio nevisiško išgaravimo, terminio skilimo ir susidariusių mažos molekulinės masės sudedamųjų dalių išgaravimo taikant šį metodą gaunamos tik santykinės, o ne tikrosios nelakiųjų medžiagų kiekio vertės. Todėl šiuo metodu pirmiausia numatoma tirti tos pačios rūšies produkto skirtingas partijas. 2 PASTABA Šis metodas tinkamas sintetinio kaučiuko lateksams esant tam tikrai kaitinimo trukmei (ISO 124 nurodoma kaitinimo trukmė tol, kol 2 g tiriamosios dalies masė po vienas po kito einančių kaitinimo intervalų sumažėja mažiau kaip 0,5 mg). 3 PASTABA Vidiniai įmonės metodai nelakiosioms medžiagoms nustatyti dažnai numato džiovinimą infraraudonąja arba mikrobangine spinduliuote. Šių metodų standartizuoti neįmanoma, todėl jie dažniausiai netaikomi. Kai kurie polimerų dariniai tokio apdorojimo sąlygomis skyla ir dėl to gaunami netikslūs rezultatai. ISO 3233 ir ISO 23811 nurodomi dažų, lakų ir su jais susijusių produktų nelakiųjų medžiagų tūrio nustatymo metodai