VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Socialinės ir politinės kritikos centro vadovas prof. Gintautas Mažeikis kvietė į viešą diskusiją, skirtą vienam aktualiausių šių dienų iššūkių – technologinei bedarbystei, kurią spartina dirbtinio intelekto ir robotizacijos plėtra. Dirbtinio intelekto ir automatizacijos sąlygota technologinės bedarbystės banga gali būti didesnė ir labiau ilgalaikė nei ankstesni technologinių pokyčių laikotarpiai. Kokias moralines ir socialines pasekmes galėtų sukelti ilgalaikė technologinė bedarbystė? Ar garantuotų minimalių pajamų užtikrinimas būtų tinkama valstybės intervencijos forma? Ar tokios pajamos galėtų (ar turėtų) būti siejamos su darbu? Protestantiškoji etika istoriškai darbą siejo su sielos išganymu, o šiandien darbas vis dar lemia socialinį statusą, yra glaudžiai susijęs su asmens tapatybe ir egzistenciniais klausimais. Į šias dimensijas būtina atsižvelgti, ieškant tvarių valstybės politikos atsakų į technologinės bedarbystės iššūkius. Renginio metu buvo taikomas atviro mikrofono formatas – auditorija kviesta aktyviai įsitraukti ir užduoti klausimus.

Vytauto Didžiojo universiteto studentų kūrybinė grupė „Declamationes“ kvietė į pokalbį „Folkloras: prieštaros ir jungtys“. Pokalbis skirtas lietuvių liaudies dainų metams, renginyje giliau pažvelgta į tautinį paveldą ir jo reikšmę šiuolaikiniame pasaulyje.

Konferencija skirta visuomenės mokslų (istorijos, geografijos, ekonomikos, filosofijos, pilietinio ugdymo ir visuomeninio ugdymo) mokytojams, mokyklų administracijos atstovams, taip pat mokytojams, kurie vykdo dalykinę integraciją su visuomenės mokslų dalykais, būsimiems pedagogams, kurie studijuoja ar atlieka praktikas bendrojo ugdymo mokyklose. Renginiu siekiama skatinti mokytojų profesinį tobulėjimą, sudaryti sąlygas dalytis gerąja patirtimi bei aptarti aktualius švietimo klausimus. Konferencijoje buvo teoriškai ir praktiškai nagrinėjami šiuolaikiniai ugdymo iššūkiai, pristatomi naujausi įrankiai ir metodikos, taip pat akcentuojama kritinio mąstymo ir kompetencijomis grįsto ugdymo svarba.

Universitete vyko VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Socialinės politinės kritikos centro vadovo profesoriaus Gintauto Mažeikio pirmojo romano „Lilimų knyga. Akmentakiai“ pristatymas. Gintauto Mažeikio filosofinis psichedelinis romanas – tai gaivalingos įvairių kultūrų mitologijos ir viduramžių alchemijos pynė, jungianti Afrikos tautų tikėjimus, Vedų filosofiją, lietuvių mitines būtybes ir Paracelso idėjas.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetu surengė seminarą „Hierarchinių santykių pokyčių perspektyvos“ (socialinės, administracinės, kultūrinės, komunikacinės, politinės hierarchijos ir jų kaitos kryptys). Per dvidešimtąjį amžių daugelyje mūsų gyvenimo sričių yra fiksuojama daugybė nusistovėjusių, tradicija virtusių hierarchinių santykių. Dabar daugeliu atvejų jie jau yra inertiški ir sukelia pokyčių bei kardinalaus pervertinimo poreikį. Šiandiena su dirbtinio intelekto įsiveržimu į daugelį gyvenimo sričių, politinių pokyčių dinamika, kultūrinių ir komunikacinių stereotipų griūtis demonstruoja kritišką visuomenių požiūrį į daugelio hierarchinių santykių egzistavimą. Šiems klausimams ir buvo skirtas šis seminaras-diskusija.

Leonido Donskio bibliotekoje vyko L. Donskio tekstų rinktinės pristatymas, kurio metu buvo surengta diskusija tarp Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų : filosofo prof. Gintauto Mažeikio, dr. Dainiaus Genio ir dr. Domo Boguševičiaus. Naująją rinktinę sudaro per 11 metų įvairiose knygose publikuoti darbai, įrodantys Leonido Donskio minties įvairiapusiškumą. Knyga buvo pristatoma kaip neužmirštamas ir nesenstantis filosofo kūrybos ir gyvenimo paveldas. Rinktinė parodo, jog L. Donskiui nebuvo neįdomių ar nesvarbių temų, jis visada užuosdavo blogos politikos kvapą, veidmainystę ar neteisybę ir kalbėdavo apie tai nedvejodamas. Puikiai suprasdamas pasaulio kontekstą, jis vietines diskusijas sugebėdavo pakelti į brandesnį lygį. Knygoje, kurią sudarė Laimantas Jonušys, įtraukti filosofo tekstai įvairiomis temomis – apie kritiką, juodai baltą tikrovės suvokimą, laimę, vidutinybes, tiesą ir kitus klausimus.

Humanitarinių mokslų fakulteto bendruomenė pakvietė į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) alumno, šiuo metu LR ambasadoriaus Japonijoje, Aurelijaus Zyko romano „Stebint žalsvą girios ošimą“ ir profesoriaus Gintauto Mažeikio mitinių mąstymų romano „Lilimų knyga“ pristatymą – skaitymus ir pokalbį su autoriais. Aurelijaus Zyko romane vaizduojami sudėtingi Lietuvai XX a. įvykiai – nuo tarpukario iki Nepriklausomybės atgavimo. Visai kitoks Gintauto Mažeikio mitinių mąstymų romanas „Lilimų knyga“, kviečiantis į kelionę po Evestrą, kurioje vaikauja nenuoramos lilimai – nei tai žmonės, nei demonai, „ribinės asmenybės, niekados nežinančios, kas esančios iš tikrųjų“. Nė vienas iš autorių nėra profesionalus rašytojas, abu turi daugybę kitų veiklų. Apie tolesnes kūrybines ambicijas buvo kalbamasi ir susitikime, kurį moderavo literatūrologės Dalia Kuizinienė ir Rūta Eidukevičienė.

Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetas kartu su Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutu spalio 23 d. pakvietė į knygos „Ezoterizmo fenomenas: tarp Rytų ir Vakarų“ (Vilniaus universiteto leidykla, 2023) pristatymą. Renginyje dalyvavo knygos sudarytojas Vilniaus universiteto profesorius dr. Audrius Beinorius. Mokslinių straipsnių rinktinėje pirmą kartą lietuviškame akademiniame lauke analizuojamas dar vis dažnai ignoruojamas ezoterizmo fenomenas. Filosofai, orientalistai ir religijotyrininkai knygoje bando atsakyti į svarbius klausimus: kokios savitos istorinės ezoterizmo formos egzistavo ir vis dar skleidžiasi įvairiose Vakarų ir Azijos tradicijose – Indijoje, Kinijoje, budizmo, islamo pasauliuose, Lietuvoje ir kokiais pavidalais tai pasireiškia?

Universitete vyko Manto Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ peržiūra. Filmas „Mariupolis 2“ – tai žiaurus ir tikras karo Ukrainoje liudijimas. Manto Kvedaravičiaus filmas „Mariupolis 2“ pelnė Europos kino apdovanojimą kaip geriausias 2022 m. dokumentinis filmas, Kanų kino festivalyje apdovanotas specialiuoju žiuri prizu. Filmas įvertintas ir Lietuvoje - „Sidabrinės gervės“ apdovanojimas skirtas kaip geriausiam ilgametražiam dokumentiniam filmui. Po filmo peržiūros vyko diskusija, kurioje dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis, docentas Edgaras Klivis ir Mariupolio valstybinio universiteto mokslininkė Kateryna Horiunova. Diskusiją moderavo profesorė Jurgita Staniškytė.

2023 m. birželio 15–17 d. Vytauto Didžiojo universitete vyko tarptautinė konferencija „Posūkio taškai: vertybės ir konfliktuojančios ateitys Baltijos šalyse“. Kas dvejus metus rengiama konferencija, skirta Baltijos regiono moksliniams tyrimams Europoje, subūrė akademikus iš viso pasaulio, tyrinėjančius įvairius šiai žemyno daliai aktualius klausimus. Turiningoje, intensyvioje trijų dienų programoje – daugiau nei šimtas ekspertinių ir apskritojo stalo diskusijų, knygų pristatymų įvairiomis temomis. Pranešėjai aptarė svarbiausius pasiekimus Baltijos regiono tyrimuose ir šiuo metu aktualiausius, opiausius klausimus. Nemažai pranešimų buvo skirta karui Ukrainoje, kadangi ši tema susilaukia daugiausiai dėmesio skirtingose mokslo srityse. Konferencijos metu vyko ir nemažai papildomų renginių, taip pat ir kultūrinių.