Projekto tikslas yra surinkti duomenis ir informaciją bei įvertinti oro taršos poveikį sąlygiškai natūralių ekosistemų komponentams, remiantis Jungtinių Tautų Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos (toliau – TTOTPK) įgyvendinimui skirtos Tarptautinės bendradarbiavimo programos integruoto monitoringo srityje (angl. International Cooperative Programme on Integrated Monitoring) (toliau – ICP IM programa) reikalavimais Aukštaitijos integruoto monitoringo stotyje, Rūgšteliškio k., Utenos r. (stoties koordinatės 26735, 6149408 (LKS), 55.463324, 26.004108 (WGS)), Žemaitijos integruoto monitoringo stotyje, Plokštinės k., Plungės r. (stoties koordinatės 368219, 6210280 (LKS), 56.008478, 21.88682 (WGS)), Dzūkijos integruoto monitoringo stotyje, Dubininko k., Varėnos r. (stoties koordinatės 518818, 5995189(LKS), 54.093741, 24.287670 (WGS)); užtikrinti ICP IM programos bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2004/107/EB dėl arseno, kadmio, gyvsidabrio, nikelio ir policiklinių aromatinių angliavandenilių aplinkos ore, 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje ir (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB reikalavimus ir vadovaujantis Valstybine aplinkos monitoringo 2024-2029 metų programa1 (toliau (VAMP 2024-2029 m.).

Projekto tikslas yra moksliškai įvertinti ir palyginti aštuonių skirtingų hidroponinių trąšų mišinių ištirpimo savybes ir jų sudėties stabilumą tirpale, nustatant faktinę joninę sudėtį pradiniame tirpimo etape ir po tam tikro laiko tarpo. Tyrimo metu bus nustatoma tirpalo elektros laidumo, pH, nitratų ir kalio koncentracijų kaita, taip pat atliekama makroelementų cheminė analizė (Ca, Mg, P) ICP-OES metodu. Gautų rezultatų pagrindu bus galima nustatyti trąšų mišinius, pasižyminčius didesniu tirpumo efektyvumu ir cheminiu pastovumu, identifikuoti mišinius, kuriuose pasireiškia jonų disbalanso ar nusėdimo procesai, ir įvertinti, kaip šie procesai gali paveikti augalų mitybos sąlygas ir hidroponinių sistemų veikimo patikimumą. Tyrimo rezultatai sudarys mokslinę prielaidą pagrįstam hidroponinių trąšų mišinių parinkimui ir naudojimui, sumažins empirinės bandymų-klaidų praktikos poreikį ir sudarys pagrindą formuoti efektyvesnes bei ekonomiškai pagrįstas maistinių medžiagų valdymo strategijas hidroponinėse auginimo sistemose.