Pirmasis pasaulinis karas, vėlesni tarptautiniai politiniai įvykiai, pakeitę Lietuvos teritorijos ribas, sujaukė ir bažnytinę administracinę situaciją. Tokia padėtis netenkino nei Lietuvos valstybės, nei pačios Katalikų Bažnyčios. Spręsti susidariusią situaciją popiežius Pijus XI pasiuntė į Lietuvą arkivyskupą Jurgį Matulaitį, suteikęs jam Apaštalinio Vizitatoriaus titulą ir įgaliojimus. Jis tapo pagrindiniu 1926 m. apaštalinės konstitucijos Lituanorum gente projekto rengėju, Bažnyčios pozicijos ir valstybės interesų derintoju. Arkivyskupo asmeninės savybės, puikus situacijos suvokimas ir gebėjimas derinti Bažnyčios ir valstybės interesus, diplomatinis meistriškumas padėjo gana sklandžiai parengti naujos bažnytinės provincijos projektą. Šio projekto įgyvendinimo istorija yra gerų valstybės ir Bažnyčios santykių, o pats Jurgis Matulaitis – puikaus diplomato pavyzdys.