Šiandieninė Lietuva daugiau kaip 600 metų yra krikščioniškas kraštas: stačiatikiai, katalikai ir evangelikai. Dauguma – katalikai. Katalikų Bažnyčios liturgiją sudaro Šventosios Mišios ir Pridedamosios pamaldos. Pridedamosios pamaldos – tai pamaldos, atliekamos prieš ar po Šv. Mišių bažnyčiose, atviroje erdvėje: bažnyčių šventorių, kapinių, Kalvarijų Kryžiaus kelių bei namų aplinkoje. Jos atliekamos liaudies, arba pasauliečių. Jas sudaro įvairios liaudies praktikuojamos maldos ir giesmės, arba pamaldumo praktikos. Tai Švč. M. Marijos valandos, Švč. M. Marijos kalbamasis ir giedamasis bei Švč. Jėzaus vardo rožiniai, Žemaičių Kalvarijos Kalnai, Kryžiaus kelias, Graudūs verksmai, Gedulinės valandos (psalmės), šermenų giesmės. Prie jų priskiriamos gegužinės ir birželinės pamaldos, šventųjų užtarimo maldos ir giesmės. Iš šventųjų užtarimo maldų ir giesmių išsiskiria litanijos.

"Mournful laments" and hymns are attributed to the Catholic practices of popular piety, which formed the Church calendar of year cycle ceremonies, festivals, celebrations and visitations of sacred places. They were disseminated by the clergy of Seinai Lithuanian diocese. Practices of popular devotion and so-called Additional sacred services are for ordinary people. Researches show that the texts of laments, chants and prayers are of the 18th century Polish origin; that they reached Seinai at the end of 19th century and were translated form Polish to Lithuanian by the clergy of the diocese: bishop Antanas Baranauskas, prelate Juozas Laukaitis, priest Petras Marcinkevičius and composer Juozas Naujalis. The devotional practices also contain chants and prayers of unknown authors.