Lietuva garsi etnine kultūra – dainomis, šokiais ir giesmėmis. Joje išsiskiria šventųjų arkangelų Mykolo, Gabrieliaus ir Rapolo gerbimo liaudies pamaldumo praktika. Tyrimo tikslas – atskleisti šventųjų arkangelų Mykolo, Gabrieliaus ir Rapolo gerbimo liaudies pamaldumo praktikos savitumą Lietuvoje. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad, pirma, šventųjų arkangelų Mykolo, Gabrieliaus ir Rapolo gerbimo pamaldumo praktikos ištakos prasideda su pirmaisiais krikščionybės žingsniais, vėliau tapo viena iš katalikybės ir stačiatikybės tikėjimo šventųjų išpažinimo tiesų pasaulyje, o kartu ir Lietuvoje. Antra, ši liaudies pamaldumo praktikos raiška Lietuvoje atsiskleidžia per jiems skirtas maldas (litanijas) bei giesmes. Trečia, šventiesiems arkangelams Mykolui, Gabrieliui ir Rapolui gerbimo liaudies pamaldumo praktikai skirtos literatūrinių ir muzikinių tekstų ištakos Lietuvoje yra vietinės kilmės, o tai ir pagrindžia darbo pradžioje išsikeltą hipotezę, kad šventųjų arkangelų Mykolo, Gabrieliaus ir Rapolo gerbimo liaudies pamaldumo praktika Lietuvoje unikalumu atsiskleidžia muzikoje.

"Mournful laments" and hymns are attributed to the Catholic practices of popular piety, which formed the Church calendar of year cycle ceremonies, festivals, celebrations and visitations of sacred places. They were disseminated by the clergy of Seinai Lithuanian diocese. Practices of popular devotion and so-called Additional sacred services are for ordinary people. Researches show that the texts of laments, chants and prayers are of the 18th century Polish origin; that they reached Seinai at the end of 19th century and were translated form Polish to Lithuanian by the clergy of the diocese: bishop Antanas Baranauskas, prelate Juozas Laukaitis, priest Petras Marcinkevičius and composer Juozas Naujalis. The devotional practices also contain chants and prayers of unknown authors.

Straipsnyje nagrinėjama viena Lietuvos kalvarijų Kryžiaus kelių – Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmių literatūrinių ir muzikinių tekstų kilmė. Šiame straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, ar Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmių literatūriniai ir muzikiniai tekstai yra vietinės, ar atneštinės kūrybos? Tyrimo rezultatais pagrįstas darbo pradžioje pateiktas teiginys, kad Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmių literatūrinių ir muzikinių tekstų didesnioji dalis yra lenkų kilmės, kas rodo jų atneštinę kūrybą.