Lietuva garsi etnine kultūra – dainomis, šokiais ir giesmėmis. Joje išsiskiria šventųjų arkangelų Mykolo, Gabrieliaus ir Rapolo gerbimo liaudies pamaldumo praktika. Tyrimo tikslas – atskleisti šventųjų arkangelų Mykolo, Gabrieliaus ir Rapolo gerbimo liaudies pamaldumo praktikos savitumą Lietuvoje. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad, pirma, šventųjų arkangelų Mykolo, Gabrieliaus ir Rapolo gerbimo pamaldumo praktikos ištakos prasideda su pirmaisiais krikščionybės žingsniais, vėliau tapo viena iš katalikybės ir stačiatikybės tikėjimo šventųjų išpažinimo tiesų pasaulyje, o kartu ir Lietuvoje. Antra, ši liaudies pamaldumo praktikos raiška Lietuvoje atsiskleidžia per jiems skirtas maldas (litanijas) bei giesmes. Trečia, šventiesiems arkangelams Mykolui, Gabrieliui ir Rapolui gerbimo liaudies pamaldumo praktikai skirtos literatūrinių ir muzikinių tekstų ištakos Lietuvoje yra vietinės kilmės, o tai ir pagrindžia darbo pradžioje išsikeltą hipotezę, kad šventųjų arkangelų Mykolo, Gabrieliaus ir Rapolo gerbimo liaudies pamaldumo praktika Lietuvoje unikalumu atsiskleidžia muzikoje.

Šiandieninė Lietuva daugiau kaip 600 metų yra krikščioniškas kraštas: stačiatikiai, katalikai ir evangelikai. Dauguma – katalikai. Katalikų Bažnyčios liturgiją sudaro Šventosios Mišios ir Pridedamosios pamaldos. Pridedamosios pamaldos – tai pamaldos, atliekamos prieš ar po Šv. Mišių bažnyčiose, atviroje erdvėje: bažnyčių šventorių, kapinių, Kalvarijų Kryžiaus kelių bei namų aplinkoje. Jos atliekamos liaudies, arba pasauliečių. Jas sudaro įvairios liaudies praktikuojamos maldos ir giesmės, arba pamaldumo praktikos. Tai Švč. M. Marijos valandos, Švč. M. Marijos kalbamasis ir giedamasis bei Švč. Jėzaus vardo rožiniai, Žemaičių Kalvarijos Kalnai, Kryžiaus kelias, Graudūs verksmai, Gedulinės valandos (psalmės), šermenų giesmės. Prie jų priskiriamos gegužinės ir birželinės pamaldos, šventųjų užtarimo maldos ir giesmės. Iš šventųjų užtarimo maldų ir giesmių išsiskiria litanijos.

Straipsnyje nagrinėjamos XXI a. krikščioniškų liaudies pamaldumo vietų Lietuvoje, Trakų krašto apylinkėse esančios Angelų kalvos, bei Latvijoje, Agluonos apylinkėse esančio Kristaus Karaliaus kalno, kilmė. Šiame straipsnyje siekiama atsakyti į klausimus: kas yra bendra ir skirtinga tarp Angelų kalvos ir Kristaus Karaliaus kalno? Tyrimo rezultatais pagrįstas darbo pradžioje išsikeltas teiginys, kad Angelų kalvos Trakuose ir Kristaus Karaliaus kalno Agluonoje ištakos yra XXI a. vietos žmonių kultūrinės religinės iniciatyvos, turinčios daugiau panašumų nei skirtumų.

"Mournful laments" and hymns are attributed to the Catholic practices of popular piety, which formed the Church calendar of year cycle ceremonies, festivals, celebrations and visitations of sacred places. They were disseminated by the clergy of Seinai Lithuanian diocese. Practices of popular devotion and so-called Additional sacred services are for ordinary people. Researches show that the texts of laments, chants and prayers are of the 18th century Polish origin; that they reached Seinai at the end of 19th century and were translated form Polish to Lithuanian by the clergy of the diocese: bishop Antanas Baranauskas, prelate Juozas Laukaitis, priest Petras Marcinkevičius and composer Juozas Naujalis. The devotional practices also contain chants and prayers of unknown authors.

The Liturgy of the Catholic Church consists of the Holy Mass and additional devotional practices, or folk devotions, performed outside the Mass in the local language. These devotional practices or folk rituals are used by the local people. Nowadays we can find these practices in the Church calendar, among the prayers, hymns and songs of national feasts, memorable days or additional devotions (Hours of Our Lady, the Rosary of Our Lady and of Jesus’ Name, performed orally or by singing, Samogitian Calvaries, Stations of the Cross, Lamentations on the Passions of Christ and Mourning Psalms in commemoration of the dead. Among them, there are feasts of different Lithuanian saints and the blessed. A saint or a blessed one is a person because of his or her special characteristics treated as a very religious personality. In the course of centuries, Lithuania had a lot of prominent people, wise rulers, brave men or sages. But it never had or has many saints, at Dvasingumo ir etniškumo atspindžiai... 83 least those publicly proclaimed as such. There are only two officially recognized as blessed persons – the archbishop Jurgis (George) Matulaitis and Mykolas (Michael) Giedraitis. There is a woman – Barbora Žagarietė – with a fame of sanctity among the local people, who worshiped her as a saint for some centuries, creating different forms of rituals and devotions, but still she is not an official saint. The only declared saint in Lithuania is St. Casimir, in different ethnic regions honoured by different devotions. There are quite a lot scientific materials about the cult of St. Casimir either in Lithuania or all over the world, but very little is said about the folk devotions and rituals concerning St. Casimir, except the author’s material presented in the textbook “Catholic Folk Devotional Practices in Lithuania” (2004) and materials of summer expeditions of 1995–2000[...].

Straipsnyje nagrinėjama viena Lietuvos kalvarijų Kryžiaus kelių – Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmių literatūrinių ir muzikinių tekstų kilmė. Šiame straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, ar Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmių literatūriniai ir muzikiniai tekstai yra vietinės, ar atneštinės kūrybos? Tyrimo rezultatais pagrįstas darbo pradžioje pateiktas teiginys, kad Žemaičių Kalvarijos Kalnų giesmių literatūrinių ir muzikinių tekstų didesnioji dalis yra lenkų kilmės, kas rodo jų atneštinę kūrybą.

Straipsnyje nagrinėjama Vilniaus Trijų Kryžių kalno muzika. Apie šį religijos fenomeną neužsimenama nė viename Lietuvoje išleistame liturginiame maldyne ar giesmyne. Šio straipsnio tikslas yra atsakyti į klausimą: ar Vilniaus Trijų Kryžių kalne maldininkų giedamos giesmės, t.y. skambanti muzika, yra vietinės ar atneštinės kultūros reliktas? Tyrimas pagrindė iškeltą tezę, kad Vilniaus Trijų Kryžių kalno pamaldumo muzika yra ne mitologinės, tautosakinės, bet kaimyninių tautų religinės, istorinės-geopolitinės ir bendrakultūrinės praeities ir dabarties įvykių atspindys.