Straipsnyje išsamiai analizuojama Lietuvos Atgimimo laikotarpio (1986–1991) istorinė dailė. Tai lūžinis tarpsnis, kurio metu kito Lietuvos istorijos vertinimas, o tai palietė ir šio žanro dailės kūrinius. Menininkai, maištaudami prieš sovietinę ideologiją, plėtojo aktualų idėjinį Lietuvos istorijos įvykių turinį, pamažu pereidami ir prie atvirai demonstruojamų temų, lietuviškų simbolių, heraldikos. Paties istorinio žanro raidoje tai yra taip pat reikšmingas tarpsnis, pateikęs netikėtų jungčių, tokių kaip istorija ir siurrealizmas, istorija ir abstrakcija, istorija ir postmodernistinė žaismė bei atvėręs naujas istorijos traktavimo galimybes įtraukiant aktyvų individualų pradą, asmeninį santykį su istorijos įvykiu.

This year is the 200th jubilee of the birth of painter, composer and intellectual Napoleonas Orda (1807- 1883). He was an artist who considered himself to be a citizen of the Grand Duchy of Lithuania. Orda realized the significance of the quickly vanishing valuables of the former states' culture. He hurried to immortalize its castles, churches, estates and towns by a pencil and brush. Year-by-year he traveled across the former territory of Grand Duchy of Lithuania and created over a thousand pictures of old Lithuania. On the occasion of the artist jubilee it is recommended to recall his heritage, to look through V. Levandauskas and R. Vaičekonytė-Kepežinskienė is monograph about N. Orda, and to appreciate the work of art critics. This monograph is the most thorough and lavishly illustrated publication about the artist. The gestation of the book took over ten years because the manuscripts and documents of N. Orda are spread throughout museums and archives of Belarus, Poland, Lithuania and France. Thus the monograph is distinguished by an abundance of new information, reproductions of high quality, as well as by the design of the book and elegant shaping of the text and illustrations. The well planned structure of the book is convenient for readers who have various interests. The review of the artist's life and oeuvre is produced in a separate chapter. The biggest part of the book is intended for discussion of the objects which the artist painted. In the discussion the standpoints of art critics and architecture are merged. This fundamental monograph of V. Levandauskas and R. Vaičekonytė-Kepežinskienė significantly supplements researches of architectural iconography in Lithuania.

Straipsnis skirtas vyresniosios kartos lietuvių tapytojo P. Griušio istorinės tematikos darbų apžvalgai. Siekiama atskleisti šio pobūdžio menininko kūrinių savitumą, jo formuojamą istorinės atminties vaizdyną. Gilinamasi į siužetų atrankos motyvus bei priežastis, aiškinamas paveikslų turinys ir menininės raiškos specifika. Atlikus tyrimą galima teigti, kad P. Griušio kuriamas Lietuvos istorijos vaizdinys apima platų laikotarpį ir išsklinda į LDK svarbiausių kovų momentus, XIX a. puoselėtas nepriklausomybės atgavimo viltis, religinę nesantaiką ir siekia XX a. pabaigos politinių perversmų sukeltus žmonių gyvensenos ir jų aplinkos pokyčius. Vaizduojamų įvykių atranka paremta ne jubiliejinių datų minėjimu, o subjektyviais motyvais, kurie įvairiais aspektais aktualizuoja istorinę praeitį. Tyrime išskirta vizualiai novatoriškiausia ir įdomiausia P. Griušio darbų grupė. Čia atsakingas požiūris į istorinius faktus bei realistinė tapybos maniera derinama su postmodernistinės raiškos elementais, tokiais kaip meninės praeities citatos, žaidybinė motyvų ir vizualios išraiškos formų sukeitimo logika ar lengvas pokštavimas susiejant istorinį įvykį su dabartimi. Tai yra nauja tendencija mūsų istorinėje sąmonėje, kurią įtvirtina šio kūrėjo kultūrinis palikimas.

Straipsnyje analizuojama metalo menininkės Rūtos Ničajienės kūryba, daugiausiai dėmesio skiriant jos skulptūrinei plastikai ir kolekcinėms monetoms. Pristatomi jos sukurti reprezentaciniai dirbiniai, kuriuos Lietuvos prezidentas V. Adamkus įteikė Nyderlandų karalienei Beatričei, JAV prezidentui G. W. Bushui ir Ukrainos prezidentui V. A. Juščenkai, o Šveicarijos ambasadorė nuncijui P. S. Zurbriggenui. Straipsnyje paaiškinami menininkės kūrybos principai, jos siekis išsaugoti natūralų gintaro grožį, apgaubiant jį metalo plastika, kuri pasižymi išskirtine stilistika, kuriančia platų prasmių lauką. Išvadose apibrėžiama jos kūrybai būdinga asociatyvi menininė raiška, sietina su simboliškumo, istoriškumo, nacionalinio savitumo aspektais. Išryškinamas reprezentacinis darbų pobūdis ir emocionaliai paveiki estetinė forma.

Straipsnis skirtas XIX a. Lietuvos dailės paveldui, susijusiam su bajorijos luomo reprezentacija. Tiriama, kaip kito bajorų portretinis vaizdas, kokie yra bajoriškojo tapatumo išraiškos ženklai, kokius bajoriškos gyvensenos ypatumus perteikia buitinės scenos, kiek jos reprezentuoja XIX a. realybę ir kiek pateikia tipizuotas, apibendrintas bajorų vertybes įprasminančias scenas. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad siužetiniuose dailės kūriniuose atsiskleidžia istoriškai pagrįstas XIX a. politinis bajorų neveiklumas ir sąstingis. Dažniausiai vaizduojamos jų laisvalaikį iliustruojančios scenos, o politiškai aktyvus bajorijos gyvenimas, ypač seimelių veikla, prisimenama tik kaip istorinė praeitis. Vizualiai buvo įprasminta ir dar viena istorinė realija – bajorijos savivokos transformacija nuo prigimtinių luomo teisių ir didybės išaukštinimo prie išsilavinimo akcentavimo. Šie požymiai matyti portretinės kūrybos slinktyje nuo reprezentacinių portretų su luominę padėtį akcentuojančiais ženklais iki kamerinių, vien tik apibūdinančių asmens savybes, be jokių nuorodų į luomą. Šis pokytis atskleidžiamas buitinėse scenose, kai XIX a. pabaigoje daugėja epizodų, vaizduojančių bajorijos laisvalaikį su knyga rankoje.