Browse

Recent Submissions

Now showing 1 - 5 of 13
  • Publication
    Barriers to academic listening : research perspectives
    [Akademinio klausymo sunkumai : tyrimo perspektyva]
    research article
    Stepanovienė, Aušra
    Darnioji daugiakalbystė, 2012, nr. 1, p. 134-141
    Vienas iš pagrindinių užsienio kalbos mokymo reikalavimų nekalbinėje aukštojoje mokykloje yra gebėjimų suprasti originaliąją specialybės literatūrą klausant ugdymas. Klausymas ir supratimas iš klausos yra vienas svarbiausių kalbos mokymo(si) tikslų. Be šių įgūdžių ir gebėjimų lavinimo neįmanoma sėkmingai bendrauti. Straipsnyje analizuojami sunkumai, susiję su specialybės anglų kalbos teksto suvokimu klausant. Tyrime dalyvavo 118 Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto teisės ir policijos veiklos studijų programos trečiojo kurso studentų. straipsnyje lyginami aukštesnius ir žemesnius klausymo gebėjimus turinčių studentų teksto suvokimo ypatumai. Remiantis tyrimo rezultatais galima padaryti išvadą, kad, klausantis teisinio teksto, aukštesnius klausymo gebėjimus turintiems studentams buvo sunkiausia sekti profesinio teksto mintį. Žemesnius klausymo gebėjimus turintiems studentams buvo sunku suprasti teisės terminų reikšmę. Tyrimo rezultatų analizė leido padaryti išvadą, kad pratybų metu reikia daugiau dėmesio skirti teisės terminijos analizei ir būtina tobulinti sakytinio specialybės teksto suvokimo gebėjimus, dažniau klausantis teisės tekstų pratybų metu ir savarankiškai namuose.
      28  26
  • Publication
    Academic listening in foreign languages : lexical processing of spoken texts in speciality
    [Akademinis klausymas mokantis užsienio kalbų : žodinių specialybės kalbos tekstų leksinis perdirbimas]
    research article
    Ozola, Inese
    Darnioji daugiakalbystė, 2012, nr. 1, p. 123-133
    Straipsnyje pateikiamo tyrimo tikslas – išanalizuoti pirmosios pakopos studentų, besimokančių specialiosios paskirties anglų kalbos (ESP), klausomų įrašų suvokimo gebėjimus. Siekiama išnagrinėti bendro pobūdžio žinių bei pragmatinės informacijos įtaką leksinių vienetų atpažinimui klausomame tekste. Pristatoma pirmosios pakopos studentų anglų kalbos specialybės žodyno plėtojimo, klausantis specialybės tematikos įrašų, analizė. Žodžio atpažinimo procese besimokantysis atlieka dvi pagrindines užduotis: žodžių identifikavimo bei žodžių reikšmių aktyvavimo. Egzistuoja du sakytinio teksto suvokimo modeliai: nuo detalios informacijos pereinant prie bendrojo pobūdžio informacijos (bottom-up) arba nuo bendrojo  pobūdžio informacijos prie detaliosios (top-down). Taikant top-down klausymo modelį, reikšmė suvokiama iš bendro konteksto, jungiant išgirstą mintį su įvairaus pobūdžio bendrojo išprusimo žiniomis ir suvokimu. Klausymo suvokimas vyksta klausymo metu, besimokantieji turi išgirsti ir tuo pačiu metu suvokti tai, ko klausomasi. Nėra galimybės grįžti ir pasitikrinti arba išsiaiškinti nežinomus žodžius. Dėl šios priežasties, besimokantiesiems, turintiems ribotą lingvistinę užsienio kalbos kompetenciją, būtina taikyti turimas bendro pobūdžio žinias per įvairias schemas bei scenarijus. Bendro pobūdžio žinių taikymas kompensuoja užsienio kalbos lingvistinės kompetencijos, reikalingos ilgų klausomų tekstų suvokimui, stoką. Besimokantieji taiko anksčiau įgytas bendrąsias žinias apie konkretų kontekstą, siekdami iš konteksto išsiaiškinti žodžių reikšmes. Akademiniame kontekste, kur klausymasis yra iš dalies dekontekstualizuotas, parengiamosios veiklos stimuliuoja besimokančiųjų bendro pobūdžio žinias per įvairias schemas, kurias jie naudoja išsiaiškinti nežinomų bei neatpažįstamų žodžių reikšmes. Trys procesai užtikrina užsienio kalbos žodžio įsiminimą: pastebėjimas (noticing), atkūrimas (retrieval) bei kūrybinis vartojimas (generative use) (Nation, 2003). Pirmasis procesas reiškia supratimo apie žodį įgijimą, antrasis yra susijęs su anksčiau išmoktų žodžių prisiminimu, trečiasis reiškia kūrybinį žodžio vartojimą įvairiose užduotyse. Tyrimo metu Latvijos žemės ūkio universiteto pirmosios pakopos ekonomikos studentai atliko žodyno plėtojimo testus, kuriuose buvo vertinamos leksinių vienetų žinios, atsitiktinai įgytos, atliekant klausymo veiklas su parengiamosiomis, klausymo bei po klausymo vykdomomis užduotimis, kurios suteikia galimybę pakartotinai išgirsti tuos pačius žodžius. Taikytas time series design metodas pagal formulę t1 X Pt1+Pt2, kurioje “t1” reiškia parengiamąjį testą, “X” atlikimą (įrašytąjį sakytinį tekstą bei pratimus), Pt1 pirmąjį testą po atlikimo, Pt2 antrąjį testą praėjus dviems savaitėms. Pt1 rezultatai rodo ženklų studentų specialiojo žodyno žinių pagerėjimą. Lyginant su Pt1 rezultatais, Pt2 rezultatai rodo nežymų mokomų leksinių vienetų žinių pablogėjimą, tačiau studentų įgytos specialiojo žodyno žinios buvo geresnės nei prieš klausymo veiklas. studentams tenka kompensuoti nepakankamas užsienio kalbos fonetikos, leksikos bei sintaksės žinias. Konteksto kūrimas bei bendro pobūdžio žinių aktyvavimas parengiamojoje klausymo fazėje padeda studentams atpažinti nežinomų specialiųjų žodžių ribas klausomame tekste, atspėti jų reikšmes ir vėliau juos prisiminti. galima daryti išvadą, kad akademiniame kontekste svarbu: 1) aktyvuoti studentų bendro pobūdžio žinias, 2) suteikti informacijos apie situacijos kontekstą, 3) sudaryti studentams sąlygas pakartotinai sutikti tuos pačius leksinius vienetus klausymo veiklose tam, kad būtų pagerinamas tekstų, klausomų užsienio kalba, suvokimo procesas.
      20  35
  • research article ; ;
    Darnioji daugiakalbystė : periodinis mokslo žurnalas = Sustainable multilingualism : the scientific journal. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas (UKI), Nr. 1, 2012, p. 110-122
    The present article generally focuses on the implementation of content and language integrated learning (CLIL) methodology in Lithuanian schools of general education. Although CLIL has already enjoyed quite a long history of its application in various parts of the world and has to some extent been present in Lithuanian schools, the problematic aspects of its implementation in Lithuania are still pending to be resolved. Among a few shortcomings such as the lack of legal regulations or the absence of the ‘whole school policy’ approach, insufficient CLIL teachers’ competences can be placed at the top of the problem list. This is evidenced by the fact that the most popular type of CLIL in Lithuanian schools entails a subject teacher and a foreign language teacher working together in a CLIL class. To improve the situation the subject teachers need to perfect a number of competences including CLIL didactics, application of active methods, use of ICT, etc. to be prepared for a quality CLIL class. In light of this observation, the present study aims at analysing teachers’ attending a CLIL training course attitudes towards the application of ICT in various contexts ranging from the daily life routines to professional activities and to CLIL classes as a fertile area for ICT-based activities. It also aims at comparing the attitudes of teachers from general education schools with the ones obtained from university language teachers and students in earlier studies. It is an analytic quantitative study with 96 teachers participating as respondents. The study has revealed the teachers’ largely positive attitudes towards the application of ICT in CLIL classes indicating a number of advantages: the use of authentic subject-related resources in a foreign (target) language and the possibility to differentiate tasks and the teaching process as well as to motivate and organise students’ individual work. [...]
      60  95
  • Publication
    Fonētisko līdzekļu apguves specifika daudzvalodības apstākļos
    [Fonetinių priemonių įsisavinimo specifika daugiakalbystės sąlygomis]
    research article
    Šulce, Dzintra
    Darnioji daugiakalbystė, 2012, nr. 1, p. 88-95
    Bet kurios kalbos turinys yra bendras visiems žmonėms, tačiau fonetinės priemonės, kuriomis jis išreiškiamas, yra nacionalinės ir specifinės; jos suformuoja kiekvienai kalbai būdingą skambesį. Fonetinės sistemos pagrindą paprastai sudaro segmentiniai vienetai: fonemos, skiemenys, fonetiniai žodžiai ir sintagmos. Su pagrindiniais fonetinės sistemos vienetais yra glaudžiai susiję supersegmentiniai arba suprasegmentiniai vienetai – skiemens intonacija (priegaidė), žodžio kirtis ir kalbos intonacija. Straipsnyje apžvelgiamos naujausios latvių kalbos fonetinių priemonių sistemos tendencijos, kurios atsirado daugiausia dėl kitų kalbų artikuliacinių ir akustinių ypatybių įtakos (dažniausiai tai – anglų, vokiečių ir rusų kalba). Galima pamatyti atskirų fonemų tarimo skirtumų (pvz., priebalsių palatalizacija), taip pat priegaidžių niveliavimo ir žodžio kirčio pakeitimo skirtumų (ypač – svetimos kilmės tikriniuose daiktavardžiuose), skiriasi ir teksto tarimo ypatybės. Šio straipsnio teiginių ir išvadų pagrindas yra daugelio metų praktinė darbo patirtis ne tik Liepojos universitete, bet ir dirbant su lietuvių studentais Klaipėdos universitete ir Vytauto Didžiojo universitete, Kaune. Sėkmingai komunikacijai iš esmės taikomos abi kalbinės išraiškos formos – tiek kalba, tiek raštai. Patekę į latvišką aplinką, pvz., į kurią nors Latvijos aukštojo mokslo įstaigą, dėstytojai iš užsienio šalių ir studentai, atvykę pagal mainų programas, bendraudami turi atsižvelgti į latvių kalbos fonetinių priemonių specifiką, t. y. latvių kalbai būdingą kirčiuotą pirmąjį skiemenį, tęstinę ir netęstinę priegaides diferencijavimą, pasakojimo, klausiamoji bei šaukiamojo modalumo raišką ir pan. Jų įsisavinimui įtakos turi ne tik savos gimtosios kalbos garsinių priemonių ypatybės, bet ir įvairūs lingvistiniai bei ekstralingvistiniai veiksniai platesniame kontekste. Latvijoje šiuo metu sparčiai daugėja žmonių, kurie moka keletą užsienio kalbų, yra susipažinę su kitų valstybių istorija, kultūra ir visuomeniniu gyvenimu, tad padaugėjo ir galimybių paįvairinti kontaktus ir išplėsti komunikaciją. Šių tendencijų išliks ir ateityje, jos darys įtaką fonetinei kalbų struktūrai.
      30  24