Europos viešoji erdvė: politika, komunikacija, diskursas / European Public Sphere: Politics, Communication, Discourse

Į mokslinių tyrimų klasterį „Europos viešoji erdvė: politika, komunikacija, diskursas“ susibūinaiių VDU mokslininkų ir jaunųjų tyrėjų darbuose apsijungia įvairūs šio mokslinio objekto – Europos viešosios erdvės – tyrimo požiūriai: politologinis, sociologinis, kultūrologinis, diskursyvinis, žurnalistinis, regionistinis, tranzitologinis, socio-ekonominis, filosofinis. Atliekamų tyrimų bei mokslinės veiklos centre – Europos demokratijos problemų tyrimai, žiniasklaidos vaidmens demokratizacijos procesuose studijos, Europinė tapatybės formavimosi bei jos transformacijų vertinimai, skirtingų Rytų ir Vidurio Europos valstybių politinių bei sociokultūrinių kontekstų analizė, naujų pilietinio bei politinio dalyvavimo galimybių paieškos. Europos viešosios erdvės problematika susidomėję mokslininkai bei tyrėjai šiandien kelia daug klausimų – nuo bendros Europos informavimo erdvės, kurioje visi ES piliečiai turėtų vienodą priėmimą prie viešosios informacijos, sukūrimo, iki įvairaus laipsnio viešosios erdvės europėjimo studijų. Nors Europos politikos ir komunikacijos moksliniame diskurse vis labiau ima vyrauti gana skeptiškasis požiūris į tai, jog sukurti visus suvienijančią, viršnacionalinę, visaapimančią viešąją erdvę Europoje yra labai sunku (dėl stiprios kolektyvinės europinės tapatybės stygiaus, bendros Europos mastu žiniasklaidos sistemos nebuvimo ir galimybės piliečiams kalbėti viena kalba), visgi Europos viešosios erdvės teoriniai svarstymai toliau tęsiami, praturtinami naujais, įvairesniais, skirtingas kultūrines patirtis apjungiančiais požiūriais. Tarptautiniuose kontekstuose įsitvirtinus informacinės (postindustrinės, tinklaveikos, kūrybinės) visuomenės idėjoms ir praktikai, vis daugiau pasigirsta siūlymų, remiančių viešosios erdvės, jos europėjimo per socialinius tinklus kūrimą bei palaikymą. Taigi viena realiausių galimybių, pratęsianti ankstesnius svarstymus ir integruojanti dabarties tendencijas, atsižvelgianti į pokyčius pačioje komunikacijoje bei galinti prisidėti prie aktyvesnio Europos viešosios erdvės kūrimosi, yra Europos socialinės vaizduotės (angl. „European social imaginary“) susiformavimo ir palaikymo teorinė galimybė. Ši sąvoka reiškia tam tikros grupės žmonių sąmonėje susiformavusius (per vaizdinius, ritualus, istorijas) bei juos tarpusavyje susiejančius įsivaizdavimus apie tai, kas jie yra, kas juos sieja bei jungia, kokių jie turi bendrų lūkesčių bei įsitikinimų. Taip Europos viešoji erdvė atsirastų bendrų interesų, sutarimo, atpažinimo kontekste, kuris tarsi užduotų bendrą toną, sujungtų skirtingų nacionalinių auditorijų interesus, palaikytų tokio tipo vaizduotės užsimezgimo galimybes. Europos viešoji erdvė, kaip tyrimo objektas, bei europėjimo procesai plačiąja prasme yra įdomus bei aktualus tarptautinių tyrimų laukas politologams, sociologams, žiniasklaidos bei žurnalistikos tyrėjams. Jame išryškėja tiek globalios (viršnacionalinės), tiek ir nacionalinės politinės, pilietinės, žurnalistinės, kt. kultūros bruožai. Iš vienos pusės, turime galimybę stebėti bei analizuoti, kaip europėjimo procesai keičia skirtingų šalių visuomeninio bei politinio gyvenimo realijas, paveikia nusistovėjusias struktūras, galios santykius. Iš kitos pusės, atsiveria unikalus šansas naujai įvertinti bei atskleisti, kaip tam tikrame (šalies, regiono, kt.) kontekste susiformavusios tradicijos, įpročiai bei kultūriniai dalykai nulemia tokių procesų pobūdį bei rezultatą.

The idea of European Public Sphere – of media-sustained imaginary spaces where all of the diversities and commonalities of multicultural Europe are expressed and celebrated – is an appealing and thought-provoking concept and one that continuously attracts the attention of scholars, policy-makers, writers, and journalists from all over Europe. Therefore, the goal of the research cluster „European Public Sphere – Politics, Communication, Discourse“ at VMU is to find commonalities and intersections among those very diverse fields of Europeanization studies ranging from journalism, communication studies and identity issues, to regional studies, comparative politics and international relations. At the same time, this research perspective seeks to address new questions and includes these into the comparative research agenda. The cluster unites 41 scholars, researchers and PhD students from two VMU Faculties – Faculty of Political Science and Diplomacy and Faculty of Social Sciences. It is one of the biggest and most productive research groups at the university: in the last six years, almost 200 scientific publications were published, more than 40 conferences and seminars organized and 20 PhD dissertations defended.