Europos viešoji erdvė: politika, komunikacija, diskursas / European Public Sphere: Politics, Communication, Discourse

Tyrimo problema. Sparti DI technologijos pažanga ir plati integracija skatina vis daugiau diskusijų viešojoje erdvėje bei didina DI matomumą. Tuo tarpu žiniasklaidos naudojami rėmai gali paveikti auditorijos sampratą, lūkesčius ir baimes technologijos atžvilgiu. Lietuvoje trūksta sisteminių tyrimų apie DI vaizdavimą žiniasklaidoje, todėl nėra aišku, kokiais rėmais vaizduojama DI tema žiniasklaidos diskurse ir kaip tai prisideda prie DI suvokimo bei jo socialinio legitimizavimo. Tyrimo klausimai: kokiais rėmais LRT.lt ir Delfi.lt portaluose rėminama DI tema bei kuo skiriasi DI temos rėminimas ir dominuojantys rėmai? Tyrimo hipotezės. Keliamos hipotezės, kad DI tema Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje dažniau rėminama per grėsmės ir rizikos rėmus, nei pažangos ir galimybės rėmus; kad portaluose dominuojantis rėmas siejamas su ekonominiais aspektais; kad komerciniame portale dažniau naudojamas sensacingas naratyvo tonas; bei kad visuomeninio transliuotojo portale DI dažniau rėminamas per neutralų/informacinį rėmą. Tyrimo objektas – DI rėminimas Lietuvos internetinės žiniasklaidos portaluose LRT.lt ir Delfi.lt. Tyrimo tikslas – ištirti kaip Lietuvos internetinės žiniasklaidos portaluose LRT.lt ir Delfi.lt yra rėminama DI temą, kokie konkretūs rėmai naudojami ir įvertinti jų paplitimą žiniasklaidos diskurse. Tyrimo metodologija ir metodai. Tyrime taikoma kokybinė turinio analizė, papildyta kiekybiniais elementais. Analizuojant publikacijas operacionalizuotos rėminimo kategorijos – problemos apibrėžimas, priežasties atribucija, sprendimo siūlymas, naratyvo tonas, vertybinė rėmo orientacija ir dominuojantis teminis rėmas. Papildomai analizuoti rėminimo įrankiai. Rezultatai. LRT.lt ir Delfi.lt naujienų portaluose DI dažniausiai rėminamas per grėsmių/rizikų rėmą, tuo tarpu pažangos ir kiti rėmai naudojami rečiau. Problemos apibrėžimas ir atsakomybė dažniausiai priskiriamos pačiai technologijai, todėl stiprinamas technologinio determinizmo požiūris žiniasklaidos diskurse. Dominuojantis sprendimas – švietimas, akcentuojant kritinio mąstymo ir medijų raštingumo svarbą. Lyginant portalus nustatyta, kad LRT.lt dažniau vaizduoja DI kaip kompleksišką technologiją, o Delfi.lt dažniau pasitelkia emociškai įtaigesnius rėminimo būdus. Identifikuoti kalbiniai ir vizualiniai rėminimo elementai neretai kuria disonansą, taip skatinant fragmentuotą DI suvokimą. Išvados. Rezultatai leidžia teigti, kad Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje DI dažniausiai yra konstruojamas kaip grėsmę keliantis, supaprastintas ir fragmentiškai vaizduojamas reiškinys, kurio vaizdavimas paremtas technologinio determinizmo prieiga ir personifikacijos tropu.

Šiuolaikinėje žiniasklaidoje faktų tikrinimas yra esminė priemonė, kuri padeda išvengti tokių problemų, kaip dezinformacija, melagingos naujienos, taip pat didina žiniasklaidos patikimumą ir visuomenės pasitikėjimą žiniasklaidos naujienų portalais bei jų teikiama informacija. Žiniasklaida yra svarbi visuomenės informavimo priemonė ir ji atlieka informavimo, nuomonės formavimo, švietimo ir teisingumo funkcijas. Šiame baigiamajame bakalauro darbe yra analizuojamos faktų tikrinimo faktų tikrinimo reikšmė ir poveikis žiniasklaidos priemonių pasitikėjimui. Darbo problema - kokia yra faktų tikrinimo reikšmė ir veiksmingumas, išlaikant visuomenės pasitikėjimą žiniasklaidos priemonėmis. Darbo objektas - faktų tikrinimo praktikos šiuolaikinėje Lietuvos žiniasklaidoje. Darbo tikslas - išnagrinėti faktų tikrinimo svarbą ir poveikį žiniasklaidos priemonių patikimumui. Baigiamojo darbo tyrimas remiasi teorine mokslinių šaltinių analize ir mišriu (kiekybiniu ir kokybiniu) tyrimo metodu. Empiriniam tyrimui atlikti pasirinktas mišrus tyrimo metodas, apjungiantis kiekybinius ir kokybinius duomenų rinkimo būdus. Mokslinių šaltinių analizė atskleidė, kad faktų tikrinimas formavosi iš vidinės redakcinės praktikos į savarankišką žurnalistikos žanrą, kurio metodologija peržengia vien žiniasklaidos ribas ir yra kritiškai svarbi politikos, medicinos, aplinkosaugos bei nacionalinio saugumo srityse. Empirinio tyrimo rezultatai parodė, kad auditorija informacijos paieškai vis dažniau renkasi socialines medijas, o tai tiesiogiai susiję su kritiniu pasitikėjimo tradiciniais kanalais smukimu. Nustatyta, kad sistemingas faktų tikrinimas, metodologinis skaidrumas bei viešas klaidų pripažinimas yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys vartotojų pasitikėjimo augimą žiniasklaidos priemonėmis. Kokybinis tyrimas atskleidė, kad žiniasklaidos profesionalai dabartinėje medijų erdvėje susiduria su ydinga praktika, kuomet dėl konkurencijos operatyvumas iškeliamas virš informacijos tikrinimo, o nepažymėtas netikslus turinys archyvuose sukuria ilgalaikes rizikas.

Kūdikių bumo karta (gimę 1946–1964 m.), užaugusi tradicinės žiniasklaidos aplinkoje, šiais laikais sparčiai adaptuojasi prie skaitmeninių platformų, ypač "Facebook". Lietuvoje, kur sparčiai senėja visuomenė, šios kartos socialinių medijų naudojimo ypatumai tampa vis aktualesni dėl skaitmeninės atskirties, nepakankamo medijų raštingumo bei didesnio pažeidžiamumo dezinformacijai ir kibernetinėms grėsmėms. "Facebook" platformoje matoma informacija dažniausiai skirta ryšiams su šeima palaikyti ir naujienoms skaityti, tačiau vyresnio amžiaus vartotojai susiduria su techniniais sunkumais, privatumo baimėmis bei melagingos informacijos atpažinimo problemomis. Todėl šio tyrimo problema pateikiama klausimu: kokie yra kūdikių bumo kartos socialinių medijų, šiuo atveju "Facebook" platformos, naudojimo ypatumai Lietuvoje, kuomet jiems trūksta skaitmeninio ir medijų raštingumo? Darbe tiriamas objektas – kūdikių bumo kartos auditorijos socialinių medijų naudojimo procesas Lietuvoje. Išsikeltas darbo tikslas – išnagrinėti kūdikių bumo kartos auditorijos skaitmeninių medijų naudojimo įgūdžius, gebėjimą kritiškai vertinti informaciją ir medijų raštingumą. Tikslui pasiekti taikomi keli tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir naujausių tyrimų analizė bei kiekybinis metodas – anketinė apklausa, skirta 60 metų ir vyresniems Lietuvos gyventojams. Duomenys renkami gyvosios apklausos būdu siekiant sumažinti atrankos šališkumą ir pasiekti įvairias auditorijos grupes, įskaitant platformos nenaudotojus. Tyrimo rezultatai parodė, kad kūdikių bumo kartos žmonės dažniausiai naudoja "Facebook" bendravimui su artimaisiais bei naujienų skaitymui. Dauguma jų platformoje elgiasi pasyviai – labiau stebi turinį, nei kuria, komentuoja ar dalinasi įrašais. Didžiausi sunkumai kyla dėl techninių įgūdžių trūkumo, baimės dėl saugumo ir privatumo bei melagingos informacijos atpažinimo. Nors medijų raštingumo lygis yra vidutinis arba žemesnis, respondentai vis tiek teigiamai vertina platformą. Ji padeda palaikyti ryšius su artimaisiais, mažina vienatvės jausmą ir stiprina bendruomeniškumą. Svarbiausios išvados: nors kūdikių bumo karta vis labiau įsitraukia į socialines medijas, jai vis dar trūksta skaitmeninio ir medijų raštingumo mokymų. Tyrimas aiškiai rodo, kad vyresniems žmonėms reikia kurti specialias mokymo programas, padaryti platformas patogesnes jų amžiui ir suteikti daugiau pagalbos, kad vyresnioji auditorija galėtų saugiai ir sąmoningai jaustis skaitmeninėje erdvėje. Gauti rezultatai suteikia pagrindą tolimesniems moksliniams tyrimams ir praktinėms rekomendacijoms politikos formuotojams bei medijų kūrėjams.

Šiuolaikinė komunikacija yra neatsiejama visuomenės funkcionavimo dalis, kuri formuoja socialinius santykius, viešąją nuomonę, politinius procesus ir kultūrines nuostatas. Socialiniai tinklai tapo vienu iš visuomenės informavimo įrankiu. Šiame procese viešasis diskursas atlieka esminį vaidmenį, nes nuo viešojo diskurso priklauso, kaip visuomenė priima, suvokia ir interpretuoja pateikiamą svarbią informaciją. Šiuolaikinėje skaitmeninėje komunikacijoje didėja informacijos prieinamumas, tačiau didėja ir viešojo diskurso fragmentacija bei iškraipymo galimybės. Socialiniai tinklai, naujienų portalai ir kitos skaitmeninės platformos užtikrina greitą informacijos sklaidą, bet tuo pačiu suteikia galimybę viešojo diskurso iškraipymams. Toks procesas gali turėti rimtų pasekmių. Visuomenės emocinė poliarizacija, dezinformacijos sklaida bei pasitikėjimo politinėmis institucijomis mažėjimas yra vieni iš galimų poveikių visuomenei. Atsižvelgiant į tai yra keliama darbo mokslinė problema: kaip ir kokiais būdais viešojo diskurso iškraipymai pasireiškia šiuolaikinėje komunikacijoje? Šio darbo objektas - viešojo diskurso iškraipymai ir jų raiška šiuolaikinėje komunikacijoje, akcentuojant skaitmeninės komunikacijos kanalų poveikį visuomenės nuomonei ir politinių procesų raidoje. Darbo tikslas – atlikti kritinę diskurso analizę, siekiant atskleisti, kokiomis retorinėmis bei diskurso strategijomis pasireiškia viešojo diskurso iškraipymai skaitmeniniuose medijų kanaluose, įvertinti jų poveikį viešajai nuomonei bei politiniams procesams. Siekiant išanalizuoti, kaip yra iškraipomas viešasis diskursas, buvo pasirinkta atlikti kokybini tyrimą, remiantis Norman Fairclough kritinės diskurso analizės modeliu. Šis modelis leidžia ištirti pasirinktus įrašus ir juos išanalizuoti trejais lygmenimis. Teorinėje darbo dalyje yra apžvelgiamos klasikinės teorijos, kurios leidžia atskleisti socialinių tinklų svarbą visuomenei bei nustatyti, kokie procesai ir naudojami mechanizmai paveikia viešąjį diskursą. Apžvelgiant teorinę dalį taip pat yra apibrėžiama diskurso ir viešojo diskurso sąvoka bei aptariama politinė komunikacija ir jos poveikis visuomenei. Empirinėje darbo dalyje analizuojami politiko Remigijaus Žemaitaičio įrašų tekstai remiantis kritine diskurso analize pagal N. Fairclough. Atliekant analizę yra nustatoma, kad šis politikas remiasi populistine komunikacija, daro emocinę įtaką savo auditorijai. Auditorija yra mobilizuojama ir nuteikiama prieš politinius oponentus bei įvairias demokratines institucijas. Taip pat yra išsiaiškinama, kad R. Žemaitaitis kuria nepagrįstus faktais naratyvus, taip skleisdamas melagingą informaciją.

Darbo problema – nepakankamai tyrinėjama kaip 90‘ųjų architektūra Lietuvoje veikė kaip vizualinių ženklų sistema ir kokius visuomenės kultūrinius, ideologinius pokyčius ji galėjo atspindėti, bei kaip kūrybinėmis priemonėmis galima atskleisti, analizuoti 90-ųjų architektūros vizualinius pasakojimus mieste. Darbo tikslas - pasitelkiant praktika grįsto meninio tyrimo metodą – fotografiją, atskleisti kaip architektūriniai ženklai komunikuoja 90-ųjų laikotarpio kultūrinius ir socialinius pokyčius. Tyrimo objektas - Lietuvoje, Vilniuje ir Kaune 1990-aisiais pastatyti pastatai, analizuojami kaip vizualinės komunikacijos ženklai, atspindintys socialinius ir urbanistinius pokyčius miesto erdvėje. Tyrimo metodai - literatūros analizė, nagrinėjama mokslinė ir kita literatūra apie 1990-ųjų politinę, kultūrinę, ekonominę situaciją, architektūrą, semiotiką, vizualinę komunikaciją. Vizualinė analizė, analizuojama architektūra, jos detalės, už jų slypintys ženklai, jų reikšmės. Kūrybinis metodas, fotografijų serija, kurioje atrinkti pastatai bus vaizduojami kaip vizualiniai 90-ųjų laikmečio ženklai atskleidžiant jų paskirtį, estetiką toje erdvėje, kurioje jie yra nufotografuoti. Praktika grįsto tyrimo metu fotoaparatas tampa įrankiu, leidžiančiu kurti naują informaciją ir gilinti suvokimą apie 90-ųjų architektūrą. Tokiu būdu fotografija veikia kaip procesas, kuris susidaro iš svarbių elementų: vykimo iki pastatų, jų stebėjimo, fiksavimo, ir jaučiamos emocijos erdvėje. Kuriant fotografijų seriją buvo remtasi „įkūnyto autoriaus“ (angl. embodied author). Gautos nuotraukos yra analizuojamos remiantis architektūros kaip „atviro teksto“ ir „naudotojo“ teorija taip pat, kaip ir literatūros analize apie architektūrines detales ir istorinį, politinį, kultūrinį kontekstą. Išvados - teorijos analizėje buvo apžvelgtas istorinis 90-ųjų kontekstas ir buvo aptarta tai kaip architektūra savo detalėmis, formomis komunikuoja apie kultūrą, politiką, ideologijas, kurios daro tiesioginę įtaką socialinei erdvei. Realizuojant kūrybinį projektą buvo suprasta, jog teksto analizė yra būtina taip pat kaip ir kūrybinio projekto išgauti vizualai. Nagrinėti šaltiniai, leido pagrįsti kūrybinio projekto aktualumą, jo svarbą, padėjo geriau išaiškinti kontekstą, suteikdami kūrybiniam projektui „atspirties tašką“ ir išliekamąją vertę. Fotografijas analizuojant semiotiškai buvo įrodyta, jog analizuojamos architektūros detalės (statybinės medžiagos, sienos, aplinka, pastato formos, „griaučiai“) tiesiogiai komunikuoja apie 90-ųjų dešimtmečio socialinę erdvę Lietuvoje, kaip apie pereinamąjį laikotarpį, kuomet visuomenėje buvo jaučiamas saugumo, statuso demonstravimo poreikis, individualizmo stiprėjimas.

Šiuolaikinėje informacinėje erdvėje socialiniai tinklai tapo viena svarbiausių viešosios nuomonės formavimo vietų, kuriose gali plisti įvairūs naratyvai, dezinformacija ir kognityvinio karo elementai. Kognityvinis karas šiandien yra orientuotas į visuomenės emocijų, pasitikėjimo institucijomis bei požiūrio formavimą. Ypatingą reikšmę šiame kontekste turi su nacionaliniu saugumu susijusios temos, kurios tampa manipuliacijos ir poliarizacijos objektu. Šiame tyrime keliama mokslinė problema dėl nepakankami ištirto kognityvinio karo ir formuojamų naratyvų lokaliose bendruomenėse, kuriose yra diskusijos apie nacionalinio saugumo stiprinimą. Darbo objektas. Socialiniuose tinkluose formuojami naratyvai apie planuojamą karinį poligoną Kapčiamiestyje. Iškeltas darbo tikslas – išanalizuoti viešojoje erdvėje formuojamus naratyvus apie planuojamą karinį poligoną Kapčiamiestyje ir įvertinti, ar šiose diskusijose galima pastebėti kognityvinio karo elementų. Tikslui pasiekti buvo taikomi šie metodai: mokslinės literatūros analizė, „Facebook“ grupių turinio analizė ir du pusiau struktūruoti ekspertiniai interviu. Mokslinės literatūros analizėje buvo siekiama ištirti kognityvinio karo ir su juo susijusių elementų sąvokas bei aspektus. Empirinėje darbo dalyje buvo atlikti ekspertiniai interviu, kuriuose buvo siekiama įvertinti, ar tyrimo metu nustatyti naratyvai gali būti siejami su kognityvinio karo logika. Sekantis žingsnis buvo turinio analizė, kurioje buvo tirti keliami įrašai ir komentarai „Facebook“ grupėse bei paskui identifikuoti ieškant pasikartojančius naratyvus ir jų požymius. Gauti rezultatai parodė, jog „Facebook“ grupėse apie planuojamą poligoną Kapčiamiestyje dominuoja emocijomis paremti naratyvai. Šie naratyvai yra susiję su nacionaliniu saugumu, nepasitikėjimu valstybinėmis institucijomis, grėsme vietos bendruomenei ir gamtai. Tyrimo metu buvo pastebėti visuomenės skaldimo, nepasitikėjimo ir baimės skatinimo požymiai, kurie teorinėje darbo dalyje yra įvardinami kaip būdingi kognityvinio karo elementai. Ekspertinių interviu duomenys parodė, jog dalis socialiniuose tinkluose plintančių naratyvų gali būti vertinami kaip atitinkantys kognityvinio karo logiką. Juose yra pasitelkiamos emocijos, manipuliacinės žinutės ir siekis paveikti visuomenės požiūrį į valstybės saugumą nuo išorinės grėsmės.

Socialinės medijos jau tapo vienu iš naujienų sklaidos kanalų, kur informacija gali dalintis ne tik žiniasklaidos srities darbuotojai, bet ir turinio kūrėjai. Visuomenė tampa vis labiau priklausoma nuo socialinių tinklų ir jo turinio, o regioninė žiniasklaida susiduria su mažėjančiu auditorijos susidomėjimu vietine spauda. Dėl to yra svarbu įsigilinti ir suprasti kokį vaidmenį socialinės medijos daro regioninės žiniasklaidos atžvilgiu bei kokį poveikį šis procesas vykdo. Tyrimo problema – socialinių medijų įtaka regioninės žiniasklaidos veiklos iššūkiams. Tyrimo objektas – socialinių medijų ir regioninės žiniasklaidos sąveika šiuolaikiniame informacijos amžiuje. Tyrimo tikslas – išnagrinėti socialinių medijų svarbą ir poveikį regioninės žiniasklaidos priemonėms. Siekiant įgyvendinti darbo tikslą buvo iškelti uždaviniai: aptarti socialinių medijų raidos ir kaitos ypatumus, žiniasklaidos priemonių vaidmenį skaitmeniniame pasaulyje ir socialinių medijų įtaką regioninės žiniasklaidos darbuotojų darbo kaitai. Tyrimo metu ištirti socialinių medijų poveikį regioninės žiniasklaidos darbo specifikai, turinio formavimui ir pagrindinius veiksnius kylančius regioninės žiniasklaidos darbuotojams naudojant socialines medijas. Tyrime buvo naudojamas kiekybinis tyrimas, kurio anketa skirta regioninės žiniasklaidos organizacijų darbuotojams.

Dirbtiniam intelektui (DI) sparčiai integruojantis į kasdienius procesus ir keičiant visuomenės bendravimo bei informacijos paieškos įpročius, DI modeliai tampa aktyviais viešojo diskurso formavimo įrankiais. Vis dėlto, moksliniame lauke kartu su šių technologijų proveržiu vis labiau ryškėja tendencija, kad DI modeliai yra linkę atspindėti šališkumą lyties, rasės, politinių pažiūrų ar kitų aspektų atžvilgiu, priklausomai nuo apmokymui naudotų duomenų, algoritmų veikimo principų, technologijų sukūrimo ir diegimo metu vyraujančių kontekstų. Šio darbo objektas yra DI modelių generuojamų tekstų šališkumas, o tikslas – ištirti, kaip DI modelių, GPT-5.2 (OpenAI), Gemini 3 Flash (Google) ir DeepSeek-V3 (DeepSeek), generuojamuose tekstuose pasireiškia šališkumas. Tyrimui atlikti pasirinkta kokybinė metodologinė prieiga, pasitelkus kokybinę turinio analizę ir DI modelių auditą. Testuotiems DI modeliams pateiktos vienodos užklausos lietuvių įvesties kalba. Užklausos suformuluotos taip, kad testuojami DI modeliai generuotų išsamesnius, kelių pastraipų apimties tekstus. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad GPT-5.2, Gemini 3 Flash ir DeepSeek-V3 modelių sukurtuose tekstuose vyrai sistemingai siejami su strateginiu mąstymu ir racionalumu, o moterys – su empatija bei emociniu intelektu. Taip pat visuose visų 3 modelių atsakymuose dominavo patriarchalinis šeimos modelis, kuriame tėvas vaizduojamas kaip „šeimos galva“, o motina – už buities darbus atsakinga mokytoja. Skyrėsi ir veikėjų, įvardintų lietuviškais arba arabiškos kilmės vardais, vaizdavimas: techniniai ir analitiniai gebėjimai dažniau priskirti lietuviui veikėjui, o arabiškos kilmės asmenys reprezentuoti kaip žemesnės kvalifikacijos specialistai. Identifikuotas šališkumas, politinių pažiūrų atžvilgiu, atskleidė tiesiogines sąsajas su modelio kilmės šalimui. JAV sukurti modeliai pirmenybę teikė liberalioms demokratijos pažiūroms, o Kinijos kompanijai priklausantis DeepSeek-V3 apribojo informaciją, susijusią su Kinijos režimui jautriu Taivano suvereniteto klausimu. Tyrimo išvados atskleidžia, kad šališkas vaizdavimas dažniausiai pasireiškia latentines šališkumo formas, kurias aptikti yra sunkiau nei akivaizdžias apraiškas. Tai suponuoja poreikį atlikti naujus ir išsamesnius tyrimus, kuriuose būtų taikoma platesnė DI modelių imtis ir taikomi ne tik kokybinei, bet ir kiekybinei tyrimo metodai.

Skaitmeninio amžiaus laikotarpiu, nuolat besivystančios technologijos turi vis svarbesnę reikšmę ir įtaką jaunų žmonių psichologinei sveikatai, bendravimo įpročiams, vertybėms, savęs suvokimui ir vertinimui. Vis jaunėjant amžiui, nuo kurio jauni žmonėms pradeda naudotis socialinėmis medijomis ir „vaikystei su žaidimais“ besikeičiant į „vaikystę su telefonais“, itin svarbia tampa ir socialinių medijų raštingumo samprata. Būtent socialinių medijų raštingumo lygis turi bene didžiausią įtaką tam, kokias patirtis, teigiamas ar neigiamas, patirs jauni žmonės socialinių medijų aplinkoje ir kaip juos veiks skaitmeninėje erdvėje veikiantya algoritmai. Daugybe aspektų mokslininkų tyrinėta jaunų žmonių skaitmeninė gerovė ir socialinių medijų raštingumo sąvoka skatina atkreipti dėmesį į pagrindinę problemą: kaip jaunų žmonių socialinių medijų raštingumas ir savireguliacija siejasi su jų skaitmenine gerove socialinėse medijose? Pasirinktas tyrimo objektas: jaunų žmonių socialinių medijų raštingumo, savireguliacijos ir skaitmeninės gerovės sąsajos socialinėse medijose. Tyrimo tikslas – atskleisti, kokią įtaką turi socialinių medijų raštingumas ir savireguliacija jaunų žmonių (18-29 m.) skaitmeninei gerovei socialinių medijų aplinkoje. Šį tikslą pasiekti buvo išsikelti tokie uždaviniai: (1) analizuojant mokslinę literatūrą, apibrėžti skaitmeninės gerovės, socialinių medijų raštingumo, savireguliacijos bei algoritmizacijos sampratą; (2) išanalizuoti socialinių medijų algoritmų poveikį jaunų žmonių skaitmeninės gerovės suvokimui, emocinei savijautai bei socialinių medijų vartojimo įpročiams; (3) nustatyti, kaip jauni žmonės suvokia bei praktiškai taiko socialinių medijų raštingumo ir savireguliacijos principus socialinėse medijose; (4) atskleisti socialinių medijų raštingumo ir savireguliacijos ryšį su jaunų žmonių skaitmenine gerove socialinių tinklų kontekste. Išsikeltų uždavinių įvykdymui buvo pasirinkti tokie metodai: mokslinės literatūros, antrinių duomenų analizė bei mišri tyrimo strategija, susidedanti iš kiekybinio (apklausos) bei kokybinio (pusiau struktūrizuoto interviu) tyrimo metodo. Tikslingai išsikeltas tikslas ir suformuoti uždaviniai leido atskleisti ryšį tarp socialinių medijų raštingumo, savireguliacijos ir socialinės gerovės bei geriau suprasti realias jaunų žmonių patirtis skaitmeninėje aplinkoje. Atliktas tyrimas atskleidė, kad šiais laikais jaunų žmonių (18-29 m.) kasdienybėje didelę vietą išties užima mediatizuota erdvė. Išsiaiškinta, kad nors jauni žmonės pasižymi aukštu socialinių medijų raštingumu, vyrauja itin didelis atotrūkis tarp teorinių žinių ir realaus elgesio skaitmeninėje aplinkoje. Tyrimas parodė, kad aukštesnis socialinių medijų raštingumo lygis ne visuomet užtikrina geresnę emocinę savijautą. Siekiant palaikyti gerą emocinę savijautą ir skaitmeninę gerovę, neužtenka vien teorinių žinių. Svarbu ir asmens gebėjimas valdyti savo emocijas bei praktiniai nuosekliai taikomi skaitmeninės higienos įpročiai.

Šiame bakalauro darbe nagrinėjami santykiai Donaldo Trumpo su Kanada. Orienuojamasi tik į antrąją jo prezidentavimo kadenciją. Taip pat nagrinėjamos konstruktyvizmo ir liberalizmo tarptautinių santykių teorijų išraiškos JAV ir Kanados santykiuose. Siekdamas daugiau suprasti šių dviejų valstybių santykių kontekstą nagrinėju ir kelių ryškesnių praeities JAV prezidentų santykius su Kanada. Praktinėje dalyje daugiausiai nagrinėjami keturis frankofoniškuosius Kanados laikraščius: Le Journal de Montréal, Le Journal de Quebec, La Presse ir Le Soleil. Analizuojama kaip šiuose laikraščiuose yra vertinama Donaldo Trumpo vykdoma politika Kanados atžvilgiu. Nagrinėjant minėtų laikraščių straipsnius galima matyti, kad Donaldo Trumpo vykdoma politika prieš Kanadą yra grįsta prezidento įsitikinimu, kad JAV ir Kanados santykiai yra per daug nenaudingi JAV. Aprašomi ir vertinami jo pasisakymai Kanados aneksijos klausimu ir vertinama jo vykdoma tarifų politika prieš Kanadą. Taip pat spaudoje apžvelgiama, kaip į tokią Donaldo Trumpo politiką reaguoja patys kanadiečiai. Įskaitant ir atsakomuosius ekonominius veiksmus, kas lemia prekybos karą tarp šių valstybių. Atliekant žiniasklaidos tyrimą pastebėta, jog reakcija į Donaldo Trumpo vykdomą politiką yra visų panaši – išreiškiama kritika. Tačiau žurnalistai taip pat pripažįsta vieną faktą – kad ir kokią politiką JAV prezidentas vykdytų, Kanada negali konfliktuoti ar tiesiog nutraukti ryšių su JAV ir privalo palaikyti santykius. Visų pirma tai grindžiama saugumo klausimu. Toks požiūris kyla iš fakto, kad Kanada dalinasi siena su JAV. Taip pat Kanados ekonomika yra per daug priklausoma nuo JAV, kaip, pavyzdžiui, eksporto klausimu. Yra tikima, kad su JAV ir Donaldu Trumpu galima ieškoti kompromisų, stengiantis išlaikyti bendradarbiavimą. Tuo tiki dabartinis Kanados ministras pirmininkas Mark Carney.