Nuo dalyvavimo proto sąvokoje prie dalyvavimo pasaulio įvykyje = From participation in the concept of reason towards participation in the event of the world

Abstract

Straipsnyje aptariami du alternatyvūs žmogiškosios būtybės buvimo būdai: dalyvavimas proto sąvokoje ir dalyvavimas pasaulio įvykyje. Teigiama, kad tradicinė Vakarų filosofija nuo Parmenido ir Platono iki R. Descarteso, I. Kanto ir G. Hegelio gali būti apibūdinama kaip dalyvavimas proto sąvokoje. Šiai tradicijai būdingas siekis pasaulio daiktus pajungti proto sąvokai ir pagal jos projektą perdaryti, keisti pasaulį. Tai nulėmė ekologinę katastrofą. Šią katastrofą galima įveikti tik pakeitus paradigmą ir perėjus prie dalyvavimo pasaulio įvykyje paradigmos. Remiamasi A. Badiou įvykio samprata, kuri priešinama Descarteso įvykio sampratai. Rodoma B. Spinozos monistinės filosofijos svarba mūsų epochai, kurią ištiko ekologinė katastrofa. Šiai filosofijai nebūdingas karas tarp daiktų ir minčių, nes ir mintys, ir daiktai yra tą patį Dievą arba Gamtą išreiškiantys atributai, kurie nekonfliktuoja vienas su kitu

This paper discusses two alternative ways of being of the human creature: participation in the concept of reason and participation in the events of the world. It is argued that the traditional Western philosophy from Parmenides and Plato to R. Descartes, I. Kant and G. Hegel can be described as participation in the concept of reason. This tradition is characterized by the goal to assimilate things to the world by concept of reason and in accordance with a project reason, to change the world. This led to the ecological catastrophe. We can overcome ecological catastrophe successfully only when we change the paradigm and shift to the paradigm of participation in the events of the world. The article is based on A. Badiou’s conception of event which is contrasted with Descartes’ conception of the event. Argumentation of the article shows the importance of B. Spinoza’s monistic philosophy for our epoch, which is struck by the ecological disaster. This philosophy is not characterised by the war between things and thoughts, because both thoughts and things are attributes expressing the same God or Nature and are not in conflict with one another