Tikslo (paskirties) naudininkas su bendratimi: norminimo ypatumai

Abstract

Remiantis kalbininkų taisymais, norminamaisiais darbais šiame straipsnyje apžvelgiama tikslo (paskirties) naudininko su bendratimi konstrukcijų norminimo ir kodifikavimo tradicija, normų raidos ypatumai. Dėl tikslo (paskirties) naudininko su bendratimi norminamojo vertinimo lietuvių kalbotyroje yra plačiai diskutuota. Naudininko su bendratimi konstrukcijas, jų vartojimo pobūdį pirmasis yra apibūdinęs Jonas Jablonskis „Linksniuose ir prielinksniuose“ (1928 m.). Ir vėliau šis problemiškas sintaksės reiškinys sulaukė kalbos normintojų dėmesio. Keliamas pagrindinis klausimas: ar galima naudininką su bendratimi vartoti tokiame sakinyje, kuriame nėra daiktavardžio, reiškiančio priemonę tam tikslui pasiekti. Juozas Balčikonis teikė vartoti tik tas naudininko su bendratimi konstrukcijas, kurios sakomos su daiktavardžiais, reiškiančiais priemonę tam tikslui pasiekti. Tokią poziciją palaikė Vytautas Būda ir siūlė šių konstrukcijų taisyklingumą nustatyti transformacijų būdu. Vytauto Ambrazo nuomone, be reikalo siekiama apibrėžti, kada vienas ar kitas daiktavardis gali, o kada negali reikšti įnagio ar priemonės

Based on linguists’ corrections, recommendations and standardisation works, the article reviews the tradition of standardization and codification of constructions of the dative of goal (purpose) with the infinitive and the peculiarities of development of the norms. The use of the dative of goal (purpose) with the infinitive has been extensively covered in Lithuanian linguistics. Jonas Jablonskis was the first to describe the dative phrases with the infinitive and their use in the meaning of goal in Cases and Prepositions (1928). The use of these constructions was in the focus of attention of the language standardizers in later times as well. The major question is: can we use the dative with the infinitive in such a sentence which does not have a noun denoting the means for achieving that goal? Juozas Balčikonis argued that only such constructions of the dative with the infinitive should be used, which contain a noun denoting the means for achieving that goal. Such a position was also supported by Vytautas Būda, proposing to establish the correctness of the dative with the infinitive by way of transformations. According to Vytautas Ambrazas, the definition when one or another noun may and may not express a tool or a means is unnecessary