Peculiarities of foreign language learning at LUHS, KTU, and ASU: the students’ attitude

Abstract

Didėjanti mokslo reikšmė, sparčiai augantis informacijos srautas bei užmegzti nauji dalykiniai ir kultūriniai ryšiai su užsienio šalimis – tai tik keli veiksniai, sąlygojantys gero specialisto rengimą, kurio viena iš svarbiausių dalių yra praktinis gebėjimas komunikuoti keliomis užsienio kalbomis. Įvertinant pastovų specialybinių žinių atsinaujinimą bei atsivėrusias galimybes skaityti naujausią literatūrą užsienio kalba, dalyvauti užsienyje organizuojamose konferencijose, įvairiuose projektuose su užsienio partneriais ir su tuo susijusį užsienio kalbų poreikį, tampa aktualu parengti specialistus, kurių veikla neapsiribotų vien tik konkrečia darbo veikla, bet, remiantis mokymosi visą gyvenimą samprata, jie galėtų bendradarbiauti mokslinėje ir dalykinėje veikloje laisvai komunikuodami bent viena užsienio kalba. Tyrimo tikslas – atskleisti studentų požiūrį į užsienio kalbos mokymąsi LSMU, KTU ir ASU. Tyrimo uždaviniai: aptarti teorinius užsienio kalbų mokymosi aspektus ir atskleisti studentų požiūrį į užsienio kalbų mokymo ir mokymosi procesą: dėstytojo kompetenciją, studijų klimatą ir probleminio mokymosi metodo elementų taikymą. Darbe taikomi tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa. Tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma studentų savo užsienio kalbos kompetenciją nurodo esant pakankamą, tačiau dėstytojų kompetenciją jie vertina kaip nepakankamą. Studentai teigiamai vertino probleminio mokymosi metodo elementų naudojimą mokantis užsienio kalbų

An increasing significance of science, a rapidly growing stream of information, and new cultural and business relationships with foreign countries are but a few factors that affect the education and training of specialists; therefore, providing practical ability to communicate in several foreign languages is one of the major components of today’s education. Continuous updating of specialist knowledge, access to the most recent literature in foreign languages, possibilities for participation in various international conferences and joint projects with foreign partners, and the associated need for foreign languages highlight the relevance of the education and training of specialists who would not limit their activity to work in a concrete sphere, but rather – on the basis of the concept of life-long learning – would be able to cooperate in science and business, communicating in at least one foreign language. The aim of the study was to reveal students’ attitudes to foreign language learning at Lithuanian University of Health Sciences (LUHS), Kaunas University of Technology (KTU), and Aleksandras Stulginskis University (ASU). The objectives of the study were to discuss the theoretical aspects of foreign language learning and to reveal the students’ attitude towards the process of foreign language learning: the teachers’ competence; the climate of studies and the application of the elements of problembased learning. The following methods were applied in the study: analysis of scientific literature and a questionnaire survey. The results of the study showed that most students thought that their foreign language competence was sufficient, while the teachers’ competence was seen as deficient. The main problems about the climate of studies that the respondents indicated were inconvenient schedules and insufficiently interesting studies. [...]