Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/848
Type of publication: research article
Type of publication (PDB): Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Filologija / Philology (H004)
Author(s): Zamblera, Francesco
Title: Cultural and linguistic analysis of Lithuanian Yiddish
Other Title: Lietuvių jidiš kalbos kultūrinė ir lingvistinė analizė
Is part of: Darnioji daugiakalbystė : periodinis mokslo žurnalas = Sustainable multilingualism : the scientific journal. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas (UKI), Nr. 2, 2013
Extent: p. 78-89
Date: 2013
Keywords: Lietuvos jidiš;Judėjų-slavų;Judėjų-Lietuvos;Dialektologija;Diafonema;Istorinė fonologija;Lithuanian Yiddish;Judeo-Slavonic;Judeo-Lithuanian;Dialectology;Diaphoneme;Historical phonology
Abstract: „Lietuviškąja“ jidiš kalba buvo kalbama ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir šiaurės Lenkijos bei didžiausioje Baltarusijos dalyje. Jidiš dialektologijos literatūroje minėtose teritorijose jidiš kalba vadinama „šiaurės–rytų jidiš“. Šiame straipsnyje apžvelgiami du pagrindiniai šiaurės–vakarų („Lietuvos“) jidiš kalbos reiškiniai: kirčiuoto skiemens vokalizmas ir dviejų giminių sistema. Vokalizmas aptariamas remiantis Maxo Weinreicho diafonemomis, dėl kurių galima sujungti sinchroninį ir diachroninį aprašymą ir palyginti visų jidiš kalbos šnektų duomenis. Šios išvados remia hipotezę apie dvigubą substratą šiaurės–vakarų jidiš kalboje – žydų–slavų ir žydų–lietuvių. Hipotezė buvo iškelta 2005 m. autoriaus daktaro disertacijoje. Po trumpos šiaurės–vakarų jidiš tarmės apimties apžvalgos, pristatomos prie šiaurės–vakarų jidiš tarmės pritaikytos M. Weinreicho diafonemos, aptariami Lietuvos jidiš kalbos pavyzdžiai, kurie rodo pagrindinius reiškinius, skiriančius Lietuvos jidiš tarmę nuo kitų kalbos šnektų. Nors standartinė jidiš kalbos fonologinė sistema remiasi Lietuvos jidiš pagrindu, esminis skirtumas (t. y. didesnis dvigarsio ej svoris, kurį atitinka įprastas oj tarimas, kai dvigarsiai atstovauja 42 ir 44 diafonemoms) galėtų rodyti dar vieną lietuvių kalbos įtakos atvejį. Mat Lietuvių kalboje dvigarsis ei yra dažnas, oi – labai retas. Minėtasis balsių ilgumo opozicijų netekimas jidiš kalboje tradiciškai aiškinamas remiantis slavų kalbų įtakos hipoteze. Pabaigoje pateikiama dviejų giminių sistema ir žydų–lietuvių substrato hipotezė ir apibendrinamosios pastabos
The term “Lithuanian” Yiddish popularly refers to the dialectal varieties of the Yiddish Language which were spoken not only in today’s Republic of Lithuanian, but also in northern Poland and most of Belarus. This variety is known in Yiddish dialectological studies as Northwestern Yiddish. This article reviews two main facts of Northwestern (“Lithuanian”) Yiddish: the vocalism of the accented syllable and the two-gender system. The former is introduced using Weinreich’s system, a combined synchronic-diachronic approach which allows a quick overall comparison among all Yiddish varieties. The linguistic data support the hypothesis, already put forth in my 2005 doctoral dissertation, of a double substrate in Lithuanian Yiddish: a Judeo-Slavonic and a Judeo-Lithuanian substrate. After a quick overview of the (historical) geographical extension of Lithuanian Yiddish (sect. 1), Max Weinreich’s “diaphonemic” system is introduced, and applied to Lithuanian Yiddish (sect. 2.1). Sect. 2.2 presents some examples of Lithuanian Yiddish. These examples show the most interesting facts which characterize the Lithuanian variant of the Yiddish language as opposed to the other variants. Although the Standard Yiddish phonological system is based on the Lithuanian Yiddish one, there is an interesting difference, namely, the increased frequency of the diphthong ej which corresponds to Standard Yiddish oj in words with diaphonemes 42 and 44. This could also point to the influence of the Lithuanian language, where ei is a frequent diphthong, and oi is almost absent. Sect. 2.3 reviews the hypothesis of a Judeo-Slavonic influence in Lithuanian, which caused the loss of vowel length opposition. The two-gender system of Lithuanian Yiddish and the hypothesis of a Judeo-Lithuanian substrate is presented in sect. 3, and, finally, sect. 4 closes the article with some final observations
Internet: https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/848/1/ISSN2335-2027_2013_N_2.PG_78-89.pdf
https://hdl.handle.net/20.500.12259/848
http://dx.doi.org/10.7220/2335-2027.2.7
Affiliation(s): Užsienio kalbų institutas
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Darnioji daugiakalbystė / Sustainable Multilingualism 2013, nr. 2
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

50
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

113
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.