Meno tiesa ir estetinė tikrovė Vosyliaus Sezemano estetikoje

Abstract

Straipsnyje analizuojama Vosyliaus Sezemano meninės tiesos ir estetinės tikrovės samprata. Straipsnyje teigiama, kad Sezemanas skiria formalią ir materialią meno tiesą, kad atskleistų meninių reiškinių savitumą. Estetinę tikrovę Sezemanas apibūdina pasitelkdamas neutralizacijos ir derealizacijos terminus. Šie terminai estetinei tikrovei apibūdinti taip pat vartojami Husserlio, Hartmanno ir Ortegos y Gasset filosofijoje. Straipsnyje Sezemano meninės kūrybos samprata lyginama su Merleau-Ponty institucijos samprata ir pažymima, kad meno kūrinys turi būti suprastas ne kaip užbaigtas daiktas, bet kaip toks kūrybinis veiksmas, kuris implikuoja pakartojimo galimybę

This article analyzes the Vosylius’ Sesemanns’s concept of artistic truth and aesthetic reality. The article states that Sesemann distinguishes between formal and material truth of art in order to reveal the identities of artistic events. Sesemann describes aesthetic reality through the terms of neutralization and derealization. These terms are used to describe aesthetic reality in Husserl’s, Hartmann’s and Ortega y Gasset’s philosophy as well. In the article Sezemann’s concept of artistic creativity is also compared with Merleau-Ponty’s institution’s concept and marks that a work of art has to be understood not as a finished creation, but as a creative act, which implicates the possibility of repetition