| Abstract: | Krepšininkų fiziniai krūviai per rungtynes dažniausiai yra apibrėžiami darbo apimtimi (įveikiamu nuotoliu, atliekamų veiksmų kiekiu, trukme ir t. t.) ir intensyvumu (veiksmų dažniu, tempu, greičiu ir t. t.), įvertinant šių komponentų sąveiką. Vis dėlto pasikartojančių veiksmų trukmė ir poilsiui skirti laiko intervalai labai skiriasi, atsižvelgiant į rungtynių situaciją. Šio tyrimo tikslas – ištirti, kaip fizinio krūvio pobūdis veikia krepšininkų organizmo fizines bei funkcines galias. Dvylika didelio meistriškumo krepšinio žaidėjų (amžius 21 ± 1,9 metų, kūno masė 86,2 ± 5,8 kg, ūgis 189,6 ± 6,8 cm, KMI 23,9 ± 1,3 kgm2, siekimas stovint 247,8 ± 9,6 cm), savanoriškai dalyvavo šiame tyrime. Visi tiriamieji turėjo 12 ± 1,9 m treniravimosi patirtį, sportuodami ~10 val. per savaitę. Tyrimui buvo pasirinktas vienos imties tiriamųjų pasikartojančių matavimų modelis. Intervalinės treniruotės (IT) pobūdis, manipuliuojant kartojimų skaičiumi, poilsio trukme, bėgimo atkarpų ilgiu, tačiau išlaikant nekintančią darbo apimtį (900 metrų), darbo ir poilsio santykį (1 : 5) bei atsigavimo laiką (5 min.), buvo pasirinktas kaip nepriklausomasis kintamasis. Bėgimo greitis, trukmė, nuovargio indeksas, atsigavimo dinamika, organizmo fiziologinė reakcija į fizinį krūvį (širdies susitraukimų dažnis, deguonies kiekio kitimas raumenyse bei laktato koncentracija kraujyje) buvo vertinti kaip priklausomieji kintamieji. IT-1 buvo atliekama dešimt kartų 30 m šaudyklinių bėgimų (15 m + 15 m) su vienu 180° krypties keitimu, o tarp bėgimų daromos 30 sek. pertraukėlės. Įveikus 15 m atkarpą, užminama linija ir apsisukus grįžtama į pradžią. Kad būtų išlaikyta krūvio pusiausvyra, tiriamųjų buvo paprašyta kiekvieno bėgimo metu posūkį atlikti vis kita koja užminant liniją. [...]
Physical activity of basketball players during the match is usually defined by the amount of work (distance, quantity of actions, duration, etc.) and intensity of work (frequency, rate, speed, etc.) by evaluating the interaction of these components in practice. However, duration of repeated sprints and recovery intervals are different depending on different situations of the game. The aim of this study was to determine and evaluate how different types of interval training affects physical and functional capacity of basketball players. Twelve highly trained basketball players (age 21 ± 1.9 y, weight 86.2 ± 5.8 kg, height 189.6 ± 6.8 cm, BMI 23.9 ± 1.3 kg×m-2, standing reach 247.8 ± 9.6 cm), voluntarily participated in this study. All participants had 12 ± 1.9 y of basketball training experience with ~10 h training per week. A single-group repeated-measures study design was selected for this study. The mode of interval training (IT-1 and I-T2) by manipulating the number of repetitions, rest time and length of running distance, but maintaining the same amount of work (900 meters), work to rest ratio (1 : 5) and recovery time (5 mins) was selected as independent variable. Running speed, duration, fatigue index, dynamics of recovery and response to a physical load (heart rate, oxygen quantity changes in muscle and blood lactate concentration) was evaluated as dependent variables. IT-1 consisted of three series of ten 30 meters shuttle sprints (15 + 15 m) with a change of direction of 180°, intercepted by 30 s of passive recovery. IT-2 consisted of three series of twenty 15 meters sprints, intercepted by 15 s of passive recovery. Research revealed that during different modes of interval training, influenced not only by the length of the running distance but also by the change of direction, different average running speed prevailed. During both modes of interval training, fatigue index suffered by basketball players was significantly different. [...] |
