Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/61501
Type of publication: research article
Type of publication (PDB): Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Filologija / Philology (H004)
Author(s): Gustaitienė, Asta
Title: Emigranto pastangos susigrąžinti vardą (-us): Akselio Sandemose’ės Kas pranykę – sapnas
Other Title: An emigrant’s attempt to recover lost names: Aksel Sandemose’s “What’s Gone is a Dream”
Is part of: Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos = Lithuanian migration and diaspora studies. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2018, nr. 2 (26)
Extent: p. 129-142
Date: 2018
Keywords: Skandinavų literatūra;Literatūrinė antroponimika;Lietuvių literatūrologų tyrimai;Emigracijos tema;Literatūros filosofija;Vardo determinizmas;Scandinavian literature;Literary antroponymy;Lithuanian literary research;Philosophy of literature;Topic of emigration;Name determinism
Abstract: Šio straipsnio tikslas – norvegų ir danų rašytojo Akselio Sandemose’ės filosofinio romano Kas pranykę – sapnas analizė literatūrinės antroponimikos požiūriu. Tai vienas įdomiausių romanų XX a. vidurio skandinavų literatūroje, apmąstantis, meniškai tyrinėjantis emigranto, prieš trisdešimt metų palikusio savo gimtąją šalį Norvegiją ir trumpai į ją sugrįžusio, jauseną. Kūrinyje svarbūs veikėjų vardai, vardų transformacijos; daugeliu atvejų kuriama romano prasmė strategiškai renkantis veikėjų vardus, kurie semantiškai konotuoti (Agnesė, Suzana), parodant asociatyvinius vardų ryšius ir situacinį vardų kitimą (Johanesas Torsenas virsta Džonu Torsonu, vėliau trumpam ir vėl Johanesu). Tiriant taikomas analitinis, hermeneutinis metodas, remiamasi literatūrinės antroponimikos tyrimais. Straipsnis sudarytas iš trijų dalių. Pirmoje dalyje aptariami šiuolaikiniai literatūrinės antroponimikos tyrimai, antrojoje atskleidžiama, kaip Džonas Torsonas tarsi Orfėjas į Hadą, atvykęs į Norvegiją, bando susigrąžinti savo ir sau artimų žmonių, mylimųjų vardus; trečiojoje nagrinėjamas personažo apmąstomų pažįstamų (mylimų) žmonių vardų kismas, situaciškumas. Tyrimas parodė, jog veikėjas, savo noru pakeitęs savo vardą (pavardę) ir tapatybę, atsisako norvegiškumo, o kartu su amerikietiška vardo forma prisiima ir amerikiečio tapatybę. Romano pabaigoje įsileisdamas į savo gyvenimą norvegą Karlsoną (su tipišku skandinavišku vardu) ne kaip tarną, o kaip bičiulį, kurio net vardą ima trumpinti, jis taip iš dalies susigrąžina ir savo skandinavišką tapatybę, sukuria tarsi mažytę norvegų bendruomenę. Paties autodiegetinio romano pasakotojo Johanseso Torseno vardas yra universalus, randamas daugelyje kalbų ir lengvai verčiamas, transformuojamas (taip tarsi parodoma, kaip (ne)lengva pritapti prie kitos kultūrinės (kalbinės) naujo vardo aplinkos).[...]
During the years of World War II, the Danish-Norwegian writer Aksel Sandemose (1899–1965) wrote the novel “Det svunde er un drøm” (“What’s Gone Is A Dream”), which in 1944 was published in Swedish and in 1945 in Danish. It is one of the most interesting Scandinavian novels of the mid 20th century. and is an artistic reflection of the feelings of a Norwegian thirty years after his emigration to America. The author pays a lot of attention to character names and their transformations (Johanes Torsen becomes John Torson) as well as to their associative connections – their strategic choice (Agnes, Susan) adds to the meaning of the work of literature. The aim of the article is to investigate the novel “What’s Gone Is A Dream” from the standpoint of literary antroponymy. The investigation has been performed using the analytical and hermeneutic method referring to research carried out in the field of literary antroponymy. The article consists of three parts. The first surveys the field of literary antroponymy. The second investigates the process of name retrieval that John Torson gets immersed in when back in Norway. The third part of the article analyzes the name transformation of people once dear to the protagonist. We disclose the motives of the protagonist’s choice to change his own first and second names which endows him with a new, American identity and, consequently, takes him away from his Norwegian origin. However, by admitting his former Norwegian servant Carlsson, now Carl, bearing a typical Scandinavian name, as a friend and a life companion (the shortened name of the latter sounds like a nickname) he seems to regain his original identity, and the two form a small Norwegian community. The character names (Agnes, Susan) of the novel have semantic connotations and the author plays with their primary meaning and transformations. [...]
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/61501
https://doi.org/10.7220/2351-6561.26.10
Affiliation(s): Lituanistikos katedra
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:OIKOS: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2018, nr. 2(26)
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml9.25 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

49
checked on Mar 30, 2021

Download(s)

1
checked on Mar 31, 2021

Google ScholarTM

Check

Altmetric


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.