Homoseksualių queer subjektų ir hegemoninio vyriškumo konfrontacija Yana’os Ross spektaklyje „Raudoni batraiščiai“
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
Narauskaitė, Gintarė |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2015 | 5 | 95 | 123 |
Šiame straipsnyje analizuojama homoseksualaus vyriškumo problematika, gėjų vaizdiniai ir jų konfrontacija su hegemoniniu vyriškumu Yana’os Ross spektaklyje „Raudoni batraiščiai“. Pirmiausia aptariamas teorinis hegemoninio vyriškumo diskursas, išryškinantis, kad šią vyriškumo formą reprezentuoja baltaodis, viduriniosios klasės heteroseksualus vyras, kuris naudojasi valdžios ir galios privilegijomis, nukreiptomis į tokius standartų neatitinkančius subjektus kaip homoseksualūs vyrai. Straipsnyje pabrėžiamos hegemoniniam vyrui būdingos savybės ir funkcijos: savo moters globojimas, gebėjimas uždirbti pinigų, vaikų auklėjimas. Hegemoninis vyras savo išoriniu vaizdiniu turi reprezentuoti maskuliniškumą, lytinę potenciją. Jam taip pat priskiriama marginalizavimo ir diskriminavimo galia, kuri nukreipiama į seksualumo, lytiškumo ar kitų vyriškumo standartų neatitinkančius vyrus. Pristatoma queer teorija atskleidžia heteronormatyvumui būdingą normalizacijos mechanizmą, siekia dekonstruoti heteroseksualumo universalumą ir stabilumą. Suteikdama terminui queer teigiamą reikšmę teorija kartu parodo, kad ir heteroseksualumas gali nukrypti nuo normų. Nors teorija griauna binarines opozicijas, vis dėlto ji išryškina, kad egzistuoja konfrontacija tarp homoseksualumo ir heteroseksualumo. Queer studijos parodo homoseksualius vyrus marginalizuojantį lauką, kuriame gėjai praranda autonomišką balsą, tačiau studijos taip pat atskleidžia, kad kiekvienas netipinis subjektas turi teisę išreikšti savo tapatybę. Remiantis hegemoninio vyriškumo diskursu ir queer teorija analizuojamas spektaklis „Raudoni batraiščiai“, kuris reprezentuoja daugialypę netoleranciją ir diskriminaciją.[...]
This article analyses the problematic of homosexual manhood, gay images and their confrontation with the hegemonic manhood in a performance “Raudoni batraiščiai” (“Red Shoelaces”) by Yanna Ross. Firstly, the discussion is carried out on the theoretical discourse of the hegemonic manhood, which reveals that this form of manhood is represented by a white middle-class man. He uses all privileges of power and authority, which are used against people, who do not meet the standards, such as, homosexual men. This article emphasizes the features and certain functions of a hegemonic man, such as, taking care of his woman, being able to earn money or fostering children. A hegemonic man has to represent his masculinity and his sexual potency by his external image. This man is also assigned the power of marginalizing and discriminating, which is referred to men, who do not meet the standards of, for example, sexuality. The queer theory presented reveals the mechanism of normalization, which is common to heteronormativity, and deconstruct universality and stability of heterosexuality. By assigning a positive meaning to the term queer, this theory shows that heterosexuality can deviate from the norm. Though it breaks the binary oppositions, this theory also shows that there is a confrontation between homosexuality and heterosexuality. The queer study emphasizes the marginalization area of homosexual men, in which gays lose their autonomic voice.[...]
ISSN 2345-0231 (elektroninis)