Nitratų koncentracija lietuviškose ir kitų šalių lapinėse daržovėse, parduodamose Lietuvos prekybos tinkluose

Abstract

Darbo tikslas: nustatyti lietuviškų ir kitų šalių lapinių daržovių, parduodamų Lietuvos prekyboje, nitratų koncentraciją. Nitratų koncentracija daržovėse buvo nustatoma naudojant jonų mainų chromatografijos metodą. Tyrimui pasirinktos lapinės daržovės, kurioms Europos Sąjungoje nustatytos visose valstybėse narėse galiojančios didžiausios leistinos nitratų koncentracijos. Tai švieži špinatai (Spinacia oleracea), konservuoti špinatai, šviežios salotos (Lactuca sativa L.), gūžinės salotos (Lactuca sativa var. capitata), sėjamosios gražgarstės (Eruca sativa, Dipotaxsis sp.). Skirtingi lapinių daržovių bandiniai buvo surinkti iš įvairių prekybos centrų ir turgaviečių. Išanalizavus gautus duomenis, nustatyta, jog nei vienoje tirtoje lapinėje daržovėje nitratų koncentracija neviršijo DLK. Didžiausia nitratų koncentracija nustatyta gražgarsčių lapuose ir salotose. Mažiausiai nitratų nustatyta lietuviškuose špinatuose iš y prekybos centro (143,78 mg ∙ kg-1, SE=14,61). Lyginant visus tirtus salotų mėginius, didžiausia nitratų koncentracija buvo nustatyta lietuviškose salotose užaugintose po danga (1270,54 mg ∙ kg-1, SE=40,71) iš x tinklo ir lietuviškose salotose (1212,83 mg ∙ kg-1, SE=91,8) iš y tinklo. Mažiausias nitratų kiekis aptiktas lietuviškose salotose (367,27 mg ∙ kg-1, SE=1,05) taip pat itališkose (383,57 mg ∙ kg-1, SE=27,73), kurios pirktos n daržovių turgavietėje. Didžiausias nitratų kiekis iš visų tirtų špinatų mėginių buvo švediškuose špinatuose (909,44 mg ∙ kg-1, SE=16,49)