| Abstract: | Viena svarbiausių temų, iškylančių daugelyje dalyvavimo estetika paremtų meno projektų, - bendruomenių istorija arba atmintis. Straipsnyje atskleidžiamos bendruomenių vaidmens šiuolaikinėje kultūroje ištakos, aptariamos šiuolaikinio atminties bumo priežastys, įvertinama atminties kultūros reikšmė pilietinės visuomenės ugdymui, bendruomenių kolektyvinės savimonės kūrimui. Aptariamas dichotomiškas atminties vaidmuo, galintis skatinti atminties karus arba tapti sutaikymo ir teisingumo įtvirtinimo priemone. Tekste atkreipiamas dėmesys į kontratminties vaidmenį kaip į konflikto ir pokyčių potencialą, analizuojami tie šiuolaikinio meno atvejai, kuriuose didelė reikšmė skiriama bendruomenių atminčiai. Straipsnyje pristatomas tyrimas atskleidžia, kad bendruomenių ar vietų atmintį analizuojantys meno projektai ne tik dalyvauja socialiniame atsiminimo procese, bet ir prisideda prie atminties formų: kas ir kaip atsimenama. Šie meniniai projektai tampa tam tikromis mnemoninėmis praktikomis, kuriomis objektyvizuojama atmintis. Dauguma jų kuria naratyvus, kurie veikia kaip kontratmintis, t. y. analizuoja socialinių, etninių mažumų atmintis, nutylėtas, užmirštas, marginalizuotas istorijas, kurios nepatenka į kolektyvinės ar kultūrinės atminties lauką. Atmintis dažnai tampa istorinio, socialinio teisingumo įrankiu, skatinančiu sutaikymo, dialogo galimybę. Tačiau atmintis gali tapti ir konflikto, pasipriešinimo katalizatoriumi. Vis dėlto Lietuvos menininkai vengia konfliktuojančių atminčių tyrimų, retai ryžtasi kalbėti apie etninių, socialinių ir kitų mažumų atmintis, taigi dažnai veikia saugiame kultūriniame kontekste, vengdami įžengti į „ginčytinas teoritorijas"
One of the most important topics that arise in many art projects based on the aesthetic of participation is communal history and memory. This article reveals the origins of the role communities play in contemporary culture, discusses the causes of the current "memory boom", and evaluates the significance of memory culture in the nurture of civic society and creation of communities' collective consciousness. Moreover, the article discusses the dual nature of me¬mory — its ability to encourage memory wars as well as its ability to facilitate reconciliation and the establishment of justice. The text also pays attention to counter-memory's potential for conflict and change, and analyzes those strains of contemporary art which grant an important role to communal memory. The study discussed in the article reveals that art projects which analyze the memory of communities or localities do not just simply participate in the social process of remembering and contribute to what is remembered and how. These art projects become a type of mnemonic practice, objectivizing memory. Most of these art projects create narratives which function as counter-memory, i.e. they analyze the memories of social and ethnic minorities, the suppressed, forgotten, and marginalized histories which are excluded from the field of collective or cultural memory. Memory often becomes a means of historical and social justice, encouraging reconciliation and the possibility of dialogue. However, memory can likewise become a catalyst for conflict and confrontation. Lithuanian artists tend to avoid exploring conflicting memories and rarely have the resolve to talk about the memories of ethnic, social and other kinds of minorities. Therefore, they often operate in a safe cultural context, eschewing the foray into contested territories |
