Geriamojo vandens pašalinių dezinfekcijos produktų įtaka neišnešiotų naujagimių rizikai

Abstract

Geriamąjį vandenį dezinfekuojant chloro junginiais susidaro toksiški pašaliniai dezinfekcijos produktai. Tyrimo tikslas – nustatyti geriamojo vandens dezinfekcijos pašalinių produktų vidines dozes nėštumo metu ir įvertinti vidinės dozės ryšį su per anksti gimusių (neišnešiotų) naujagimių rizika Kauno mieste. Atliktas kohortinis tyrimas, į kurį 2007 – 2009 m. buvo įtraukta 4200 nėščių moterų. Tyrimo metu buvo nustatytos trihalometanų (THM) koncentracijos geriamajame vandenyje, klausimynais surinkti individualūs duomenys apie vandens vartojimo įpročius ir apskaičiuota vidinė THM dozė. Naudojant daugiaveiksnę logistinę regresiją ir kontroliuojant ryšį iškreipiančiųjų veiksnių įtaką, tirtas THM vidinės dozės ir neišnešiotų naujagimių rizikos ryšys. Nustatyta, kad didėjant dozei, neišnešiotų naujagimių rizika turėjo tendenciją didėti. Didesnė dichlorobromometano dozė pirmame ir antrame nėštumo trimestruose statistiškai reikšmingai didino neišnešiotų naujagimių sustandartintą galimybių santykį (SGS 1.28, 95% PI 1.04-1.57 ir SGS 1.21, 95 % PI 1.01-1.45)

During raw water treatment process, chlorine compounds react with organic substances and toxic disinfection by-products, trihalomethanes (THMs), are formed. The study aim was to evaluate the individual internal dose of THM and to assess their relation with preterm delivery risk. A case-control study comprised all singleton newborns, born to Kaunas citizens in 2008-2009. Case group comprised 192 preterm births (< 37 weeks), while controls were 3141 term (≥ 37 weeks) infants. We used multivariate logistic regression analysis to assess association between the internal dose and preterm birth risk. The study results indicate that THM exposure might contribute to preterm birth risk. Dose-response relationship for bromodichloromethane during first and second pregnancy trimesters was found (OR 1.28; 95 % CI 1.04-1.57 and OR 1.21; 95 % CI 1.01-1.45)