Rokiškio miesto oro kokybės vertinimas pasyviosios lichenoindikacijos metodu

Abstract

Darbo tikslas – įvertinti Rokiškio miesto oro kokybę pasyviosios lichenoindikacijos metodu. Lichenologiniu požiūriu buvo ištirta beveik visa miesto teritorija – 10 km2. Siekiant gauti oro būklę atspindinčius duomenis, tiriama teritorija buvo suskirstyta į 0,25 km2 kvadratus, kiekviename kvadrate ištira po 4 medžius. Miesto teritorija aiškios rajonavimo sistemos neturi, todėl buvo savarankiškai suskirstyta į 8 rajonus. Oro kokybės vertinimui buvo skaičiuoti tokie rodikliai: rūšių įvairovė, procentinis kerpėmis apaugęs plotas bei poleotolerantiškumo indeksas (PI). Tirtoje teritorijoje buvo aptikta 19 kerpių rūšių: iš jų 4 krūmiškosios, 7 lapiškosios ir 8 žiauberiškosios. Maža rūšių įvairovė bei santykinai didžiausias žiauberiškųjų kerpių rūšių skaičius rodo pakankamai stiprų tirtos teritorijos antropogenizacijos laipsnį. Taikyta vienfaktorinė dispersinė analizė parodė, kad konkreti miesto teritorijos dalis (rajonas) turi įtakos oro kokybę indikuojantiems rodikliams – jie kinta priklausomai nuo miesto rajono. Lichenoindikacinis zonavimas pagal kompleksinio rodiklio PI reikšmes parodė, kad 20 % tirtos teritorijos yra stiprios oro taršos zonoje, 70 % – vidutiniškai užterštos teritorijos ir 10 % – silpnos taršos zonos. Taikant klasterinę analizę (pagal rodiklius: PI, rūšių įvairovė, procentinis padengimas) Rokiškio miesto rajonai suskirstyti į dvi pagrindines grupes. Mažo užterštumo rajonai – Poilsinis, Šiaurinis, Velniakalnis, Pietinis, Vakarinis ir didesnės oro taršos rajonai – Centrinis, Apušotas, Miegamasis. Didžiausia oro tarša pagal PI nustatyta būtent tuose rajonuose, kur antropogenizacijos laipsnis didžiausias: judriausios gatvės, didžiausias užstatymo laipsnis, mažiausia teršalų sklaida

Objective of this study was to evaluate air quality of Rokiškis using methods of passive lichenoindication. Almost all the city area – 10 km2, was examined in lichenologic aspect. In order to obtain data reflecting the state of the air, testing area was divided into squares of 0,25 km2 in each division shall investigate the following 4 trees. Square size and number of trees to research were chosen according to the methodology certified in Europe (Asta et al., 2002). City area haven't clear regioning system, therefore was self–divided into 8 districts. Lichen species diversity, richness and poleotolerance index (PI) was counted in this research. During the research was found 30 lichen species: 4 fruticose, 7 foliose and 8 crustose. Low diversity of species and high percentage of crustose lichens indicate strong antrophogenic degree of examined territory. Applied analysis of variance (one–way ANOVA) showed that the specific areas of the city (city districts) have an impact on air quality indicators – they vary from district city. Lichenoindicative zoning according to values of complex indicator – index of poleotolerance revealed that 20 % of examined territory is in high pollution zone, 70 % in medium pollution zone and 10 % in low pollution zone. Using cluster analysis (according to PI, species diversity, percentage cover) districts of Rokiskis city were divided into two groups: relatively good air quality districts – Poilsinis, Siaurinis, Velniakalnis, Pietinis, Vakarinis and districts with high air pollution – Centrinis, Apusotas, Miegamasis