Geriamojo vandens taršos trihalometanais įtaka per anksti gimusių naujagimių rizikai, esant motinos genetiniam jautrumui
| Date |
|---|
2011 |
Geriamojo vandens dezinfekcija chloru užtikrina mikrobiologinį vandens saugumą, tačiau dėl organinių medžiagų, esančių „žaliajame“ vandenyje, susidaro pašaliniai vandens dezinfekcijos produktai, trihalometanai (THM). Tyrimo tikslas - nustatyti geriamajame vandenyje esančių THM įtaką per anksti gimusių naujagimių (neišnešiotų) rizikai, esant motinos genetiniam jautrumui. Atliktas lizdinis atvejis-kontrolė tyrimas, kuris apėmė 682 nėščias moteris. Naudojant klausimynais surinktus duomenis apie motinos vandens vartojimo įpročius ir THM patekimo į kraują koeficientus, buvo askaičiuota motinų gauta THM vidinė dozė. Ryšiui tarp vidinės THM dozės ir neišnešiotų naujagimių, esant motinos genetiniam jautrumui, nustatyti buvo naudojama daugiaveiksnė logistinė regresija ir kontroliuojami ryšį iškreipiantieji veiksniai. THM ir chloroformo vidinė dozė per visą nėštumo trukmę ir atskirais neštumo trimestrais didžiausią riziką neišnešiotiems naujagimiams kėlė II-me nėštumo tirmestre. Neišnešiotų naujagimių rizika buvo mažesnė, esant aktyviems GSTM1–1 ir GSTT1–1 genotipams (GS 1,03, 95 % PI 0,52–2,06 ir 1,17, 95 % PI 0,67–2,03). Motinoms, turinčioms neaktyvius genotipus, galimybė susilaukti neišnešioto naujagimio padidėjo apie du kartus: kai GSTM1-0, GS 2,07, 95 % PI 1,00–4,35 ir kai GSTT1-0, GS 2,46, 95 % PI 0,80–7,68). Genas-kenksmingas aplinkos veiksnys sąveika turi įtakos per anksti gimusių naujagimių rizikai.
The objective of this study is to investigate whether the polymorphisms of metabolic genes GSTT1 and GSTM1 affect the association of maternal exposure to THM with preterm delivery. We conducted a nested case-control study of 682 pregnant women in Kaunas (Lithuania) using individual information on drinking water and uptake factors of THMs in blood, estimated as internal dose of THM. We used logistic regression to evaluate the relationship between internal THM dose, preterm delivery and individual and the joint (modifying) effects of the metabolic gene polymorphisms controlling for confounding factors. THM and chloroform exposure during entire pregnancy and specific trimesters results show that risk increase during second trimester for preterm delivery. When considering THM exposure and maternal GSTM1-0 genotype, we found significantly increased risk (OR 2.07; 95% CI 1.00–4.35) during second trimestre for preterm delivery. A test of interaction between internal THM dose and GSTM1 or GSTT1 genotype didn’t showed an increased risk. These data suggest that THM internal dose may affect fetal grow and that maternal GSTM1-0 or GSTT1-0 genotype modifies the THM exposure effects on preterm delivery.