| Abstract: | Problema. Sveikata dažniausiai analizuojama iš vienakryptės perspektyvos, pavyzdžiui, medicinos moksluose vyraujantis biomedicininis tyrimų modelis teigia, kad sveikata yra ligos nebuvimas, o liga yra sukelta tam tikrų organinių pokyčių, kurie pasireiškia žmogaus kūne. Psichikos reiškiniai iš esmės yra nesvarbūs, sergantis asmuo iš esmės nėra atsakingas už savo sveikatą, o ligos gydymas dažniausiai yra pasyvus (Wade, Halligan, 2004). Tačiau, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, sergamumas ir mirtingumas didėja nepaisant gydymo metodų, technologijų pažangos, ir prognozuojama, kad iki 2030 metų mirtingumas toliau didės visame pasaulyje (Mathers, 2008). Manoma, kad tik visapusis požiūris į sveikatą gali sumažinti mirštamumą (Von Kanel, 2008). Tyrimų rezultatai rodo, kad apie 90 proc. Lietuvos vyrų ir moterų turėtų vartoti daugiau vaisių ir daržovių (Petkeviciene, Kriaucioniene, 2005), pusės berniukų ir keturių merginų iš penkių fizinis aktyvumas yra per mažas (Zaborskis, Raskilas, 2011), bet šie tyrimai paprastai apsiriboja siūlymais valgyti daugiau vaisių bei daržovių ir daugiau fiziškai judėti. Šie siūlymai dažniausiai neduoda apčiuopiamo rezultato, jei į juos nėra labiau gilinamasi. Šio tyrimo tikslas – nustatyti Lietuvos vyrų ir moterų reprezentatyvios imties ryšius tarp skirtingų emocinių (prislėgtumo, nerimastingumo, liūdnumo ir laimingumo), kognityvinių (nuostatų, kad kiti žmonės linkę padėti, palaikyti, yra patikimi) ir socialinių (religingumo, susitikimų su draugais, dalyvavimo socialinėje veikloje, galimybės pasikalbėti apie asmeninius, artimus klausimus) sveikatos išteklių ir sveikatai nepalankaus elgesio (vaisių ir daržovių vartojimo dažnio, rūkymo statuso, surūkomų cigarečių skaičiaus, alkoholio vartojimo dažnio, alkoholio kiekio darbo dienomis ir savaitgaliais, fizinio aktyvumo).[...]
Introduction. In most research studies, health is analysed from the unidimensional perspective, e.g. medical studies are usually based on the biomedical model, which posits that health is an absence of illness, and that illness is caused by abnormality within the body. In this model, mental phenomena are not important, an individual has no or little responsibility on one’s health, and the treatment of a disease in most cases is passive (Wade, Halligan, 2004). The WHO (1948) definition of health suggests that health is not only the absence of illness, but also a good subjective and social state, i.e. health is a multidimensional, biopsychosocial construct. Therefore, alongside the analysis of the biological aspects of health, there is also a need to study the relationship between psychosocial aspects (resources) of health and health behaviour. The aim of the study is to explore the links between different emotional (feelings of depression, sadness, anxiety, happiness), cognitive (beliefs that other people are helpful, supportive, trustful) and social (religiousness, meeting with friends, participation in social activities, possibilities to discuss private, intimate questions) health resources and their relation to health behaviour (eating fruits, vegetables, smoking status, number of cigarettes, alcohol use frequency, amount of alcohol consumed on workdays and weekends, physical activity) in a representative sample of Lithuanian males and females. Research methods and participants. Single-item questions generated by experts from the European Social Survey round 7 were used to assess the emotional, cognitive and social health resources and health behaviour. The research sample (n=1865) was drawn from the general population in Lithuania (40.2 percent of males and 59.8 percent of females). The mean age of participants was 49.59 (SD=18.29). The youngest participant was 15 years old and the oldest one was 92. Participants were interviewed in 2014. [...] |
