„Taip man, sese, padėk...“: pirmosios lietuvių moterų draugijos Jungtinėse Amerikos Valstijose
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date | Start Page | End Page |
|---|---|---|
2017 | 125 | 135 |
Straipsnyje pristatomos kelios pirmosios lietuvių moterų draugijos Jungtinė- se Amerikos Valstijose. Medžiaga ir duomenys surinkti Amerikos lietuvių kultūros archyve (ALKA) Putname (Konektikuto valstija, JAV). Nors ankstyvosios lietuvių moterų draugijos JAV pirmiausia buvo šalpos organizacijos, tačiau straipsnyje pabrėžiama, kad, susibūrusios į draugijas, moterys pradėjo rūpintis ne tik kitais, bet ir savimi, globoti viena kitą. Pagrindiniai tokių draugijų tikslai buvo švietimas, tautinis auklėjimas, pagalba sergant, parama vaikams, galimybė moteriai turėti savo lėšų, tad draugijos atliko ir savotišką „banko“, kredito unijų funkciją. Dažna moterų draugija turėjo savo vėliavą, skiriamąjį ženklą (ženklelį, skarelę arba kepuraitę), kuris buvo įsisegamas švenčių, „vaikščiojimų, pasirodymų“ metu, per draugijos narių laidotuves. Lietuviškų moterų draugijų įstatai, konstitucijos, protokolai išryškina aspektus, svarbius kaip feministinio mąstymo ir veiksenos provaizdžius. Pirmiausia matyti, kad pirmojoje lietuvių migrantų bangoje (XIX a. pab.–XX a. pr.) būta nemažai raštingų moterų. Kitas svarbus dalykas, kad moterys, pasiremdamos vyriškųjų draugijų patirtimi, aktyviai buriasi svetimame krašte į išskirtinai moteriškas draugijas, jas teisiškai reglamentuoja, taip peržengdamos privačių namų slenkstį ir išeidamos į viešąją erdvę. Pirmųjų lietuvių moterų draugijų JAV archyviniai dokumentai liudija modernėjančią moterų sąmonę, greičiausiai paveiktą ir XIX a. pab.–XX a. pr. Amerikos sufražizmo idėjų – kovos už savo teises, prieš smurtą. [...].
The article presents a few of the first Lithuanian women’s societies in the United States. Material for the article and data were gathered at the American Lithuanian Cultural Archives (ALKA) in Putnam, Connecticut, USA. Although the early Lithuanian women’s societies in America were primarily relief organizations, the article emphasizes that in the long run, women’s societies began to take care of each other as well. The main goals of such organizations were education, Lithuanian upbringing, caring for the sick, supporting children, and providing women with the possibility to have their own funds. Therefore, such societies also acted as “banks” or credit unions. Quite often a women’s society would have its own flag and a distinctive sign (a badge, scarf, or cape) that women wore during holidays, strolls, and performances, as well as during the funerals of their members. The statutes, founding documents, and protocols of these societies highlight aspects that preceded feminist thinking and actions. First of all, one can note that there were many literate women among the Lithuanian emigrants of the late 19th and the beginning of the 20th centuries. Another important point is that women, taking an example from male organizations of that time, were interested in forming exclusively female societies in a foreign country. Moreover, they ran them as public organizations, thus stepping outside of a private house and entering the public space. The archival documents of the first Lithuanian women’s societies in the U.S. testify to the modernization of women’s consciousness, most likely affected by the late 19th and early 20th century women’s suffrage movement in the U.S. The movement fought for women’s rights and stood up against violence. By examining the early Lithuanian women’s societies, it is possible to trace a movement towards this new consciousness. [...].