Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/35323
Type of publication: Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Sociologija / Sociology (S005)
Author(s): Tereškinas, Artūras;Maslauskaitė, Aušra
Title: Išsiskyrę vyrai ir poskyrybinės tėvystės modeliai
Other Title: Divorced men and models of postdivorce fatherhood
Is part of: Kultūra ir visuomenė : socialinių tyrimų žurnalas = Culture and society : journal of social research. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2017, nr. 8(1)
Extent: p. 11-33
Date: 2017
Note: ISSN 2335-8777 (online)
Keywords: Skyrybos;Tėčių vaidmenys;Ekonominė tėvystė;Nedalyvaujančioji tėvystė;Divorce;Father’s roles;Economic fatherhood;Absent fathers
Abstract: Analizuojant biografinius interviu su išsiskyrusiais vyrais straipsnyje išryškinti trys poskyrybinės – naujosios, ekonominės ir nedalyvaujančiosios – tėvystės modeliai. Tyrime dalyvavę išsiskyrę tėčiai sprendė įtampas tarp šeimos maitintojo funkcijų, įtvirtintų Lietuvos teisinėje sistemoje, ir dalyvaujančio tėčio vaidmens trimis pagrindiniais būdais: 1) mėgindami suderinti abu vaidmenis (mokami alimentai ir įsitraukiama į vaiko auginimą ir auklėjimą); 2) prisiimdami tik šeimos maitintojo vaidmenį (mokami alimentai), rezignuodami ir beveik neprisidėdami prie vaiko priežiūros ir auklėjimo; 3) atsisakydami abiejų – šeimos maitintojo ir vaikų prižiūrėtojo – vaidmenų ir tapdami „nedalyvaujančiaisiais“ tėčiais (nemokami alimentai ir nepalaikomi ryšiai su buvusios šeimos vaikais). Kaip rodo tyrimas, tėvystės modelių pasirinkimas yra socialiai diferencijuotas: dauguma pirmosios ir antrosios grupės vyrų priklausė vidurinei klasei ir turėjo aukštąjį išsilavinimą, o trečioji grupė buvo menkiausiai išsilavinusi ir užėmė sąlygiškai žemą socialinę padėtį. Straipsnyje taip pat atskleista, kad, nepaisant „kooperatyvaus vaikų auklėjimo“ (Dowd, 2000) sampratos Lietuvoje stokos, sustiprinančios įtampas tarp naujosios ir tradicinės, ekonominės ir dalyvaujančiosios tėvystės, daugeliu atvejų tėčių įsitraukimas į vaikų priežiūrą priklauso ne tik nuo teisinių sprendimų, bet ir nuo plataus masto išsiskyrusių tėvų bendradarbiavimo
Analyzing 25 biographical interviews with divorced men of different class, education, professional involvement, living in three biggest Lithuanian cities, Vilnius, Kaunas and Klaipėda, the article distinguishes three broad types that reflect father’s identities and their different strategies utilized to make sense of their experience. Men of the first type comprised of fathers who espouse “new fatherhood” did not follow culturally prescribed script of merely economic provider but practiced involved fathering. The second group resigned to the breadwinner role and acquiesced to it. These divorced men did not resist the dominant imperative of economic fatherhood ingrained in the Lithuanian legal system. Moreover, these men were the most likely to express traditional views not only about parenting but also about masculinity and men and women’s roles. Their failure to engage in extensive cooperation with their former spouses led to more obstacles in maintaining father-child relationships. The third smallest group of men withdrew from all fathering responsibilities: because of unemployment and economic hardship or irreconcilable clashes with former spouses, they neither financially supported their children, nor maintained a father-child contact. Their divorce led to their disinvestment in children and their withdrawal from children’s economic, social, emotional and psychological support. Our findings also show that fatherhood is clearly stratified by class. Almost all men of the first two types belonged to the middle or upper middle class, while the third group could be best described as a working-class or even underclass living on social security benefits. Secondly, our research confirms the results of other studies that demonstrate positive association between levels of inter-parental co-operation and levels of paternal involvement among divorced men
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/35323
https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/35323/4/ISSN2335-8777_2017_N_8_1.PG_11-33.pdf
https://hdl.handle.net/20.500.12259/35323
http://dx.doi.org/10.7220/2335-8777.8.1.1
Affiliation(s): Socialinių mokslų fakultetas
Sociologijos katedra
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2017, nr. 8(1)
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml11.2 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

206
checked on Oct 14, 2019

Download(s)

126
checked on Oct 14, 2019

Google ScholarTM

Check

Altmetric


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.