Legal technologies and cyber security in the singularity age

Abstract

Singuliarumas yra suprantamas kaip laiko ir skaičiavimo pajėgumo momentas, kuomet dirbtinis intelektas tampa lygus žmogaus intelektui. Singuliarumas yra ekonominė teorija, kuri vis dar yra vertinama nevienareikšmiai. Neatsižvelgiant į tai, ar žmonija pasieks singuliarumą, ar ne, yra akivaizdu, kad precedento neturinti technologijų plėtra iš esmės keičia visas žmogaus veiklos sritis ir socialines institucijas, įskaitant ir teisę. Teisė turi būti suderinta su technologiniais poreikiais ir galimybėmis bei skatinti tvarų technologinį vystymąsi. Tam yra būtina peržiūrėti esamus reguliavimo modelius technologinio singuliarumo galimybių kontekste. Akivaizdu, kad tik dirbtinio intelekto sistemos turi realų potencialą išspręsti tūkstančius teisinių klausimų per sekundės dalį, naudojant tūkstančių didžiausių protų žinias, už arbatos puodelio savikainą. Tačiau technologinė plėtra turi ir egzistencinių pavojų. Kartu su gerovę didinančiomis technologijomis, tuo pačiu greičiu plečiasi ir kibernetinio saugumo pavojus keliančios sistemos. Siekiant sureguliuoti kibernetinio saugumo pavojus, vien technologinės plėtros neužtenka, kadangi tiek puolimo, tiek gynybos technologijos vystosi lygiagrečiai. Kibernetiniam saugumui reikalingas radikalus “atominis” sprendimas. Šiame straipsnyje yra nagrinėjama problema, jog nėra aišku, koks reguliavimo modelis turi būti naudojamas kibernetinio saugumo reguliavimui besivystančių teisės technologijų kontekste. Atitinkamai, šio straipsnio tikslas – sudaryti konceptualų kibernetinio saugumo reguliavimo modelį ir jį įvertinti besivystančių teisės technologijų kontekste. Tyrimo objektas – kibernetinio saugumo reguliavimas. Siekiant nustatyto tikslo ir išspręsti problemą, buvo iškelti trys uždaviniai. Pirmiausiai yra apžvelgiama esama kibernetinio saugumo problematika.[...]

This paper explores what regulation framework should be used to regulate the cyber security in the context of singularity age and emerging legal technologies thereof. Singularity and post-humanism scenarios may be seen as a matter-of-science fiction, but the ongoing technological revolution is already fundamentally altering every human transaction and institutions in the unprecedented ways. While one narrative touts the benefits of the greatest technological developments and bright future of cyber dependent opportunities, other warns the cyber dangers. In the search of the ways to reconcile regulation and technology, the need to turn to the fundamental roots of the regulation framework per se is obvious. Therefore, the aim of this paper is to develop the conceptual cyber-security regulation framework in the context of singularity age and emerging legal technologies thereof. In order to achieve it, this paper uncovers the status quo of cyber security problem, by highlighting recent cyber incidents and the vulnerabilities of human error. It also develops a conceptual cyber security regulation framework, based on the fundamentals of transaction cost theory. This framework is evaluated in the context of emerging legal technologies