Technologies of the self 2.0: the practices of (political) subjectification

Abstract

Straipsnis pradedamas diskusija apie dvi susiformavusias mokslines prieigas prie politikos ir socialinių tinklų santykio: praktinę ir diskursyvinę. Siekiant suprobleminti politikos socialinių tinklų platformose galimybę, analizuojama diskursyvinė prieiga. Teigiama, kad tarp politinio veiksmo ir socialinių tinklų esti du lūžiai: netęstinumas tarp politikos ir medijų bei lūžis tarp agento (angl. agency) ir struktūros. Abiem atvejais šie lūžiai yra eliminuojami diskurso, produkuojančio tam tikrą politinį subjektą. Mėginant ištirti diskursyvinius resursus, kuriuos vartotojas naudoja tam, kad galėtų įsteigti save kaip politinį subjektą, pasitelkiama Michelio Foucault diskurso teorija. Analizuojami du simptomiški medializuoto politinio veiksmo pavyzdžiai: dalinkis, jei rūpi (angl. share if care) ir profilio nuotraukos spalvos keitimas. Atlikta analizė įrodo, kad šie veiksmai yra labiau medijiniai nei politiniai, kas patvirtina kritinį požiūrį į politinius veiksmus socialiniuose tinkluose

The article opens up with a discussion about two scientific attitudes towards the interrelation between politics and social networks: practical and discursive. Starting with an endeavor to problematize the very possibility of politics on social networks, the second, discursive attitude, is investigated. First, argued is the fact that there are two breaks between political action and social networks: the absence of continuity between politics and media, and the agency-structure break. In either case, the intermediary link is discourse, which produces certain subjectivity of a political agent. Next, Foucaldian theory of discourse and subject is applied in order to examine the discursive resources that are used by the user to construct itself as the subject of politics. Finally, two symptomatic examples of medialized political actions on social networks, namely “share if care” and changing the color of the profile photo, are analyzed in attempt to prove that “media” (rather than “political”) component prevails, which reinforces a critical view on political actions on social networks