Vokietijos kariuomenės žygis į Kauną 1915 m

Abstract

Kauno miesto geografinė padėtis lėmė strateginę jo svarbą. Reikšmingo gynybinio objekto įvaizdžio įprasminimas naują lygmenį pasiekė XIX a. pab. – XX a. pr., kai miestas buvo paverstas carinės Rusijos pirmosios klasės sausumos tvirtove. 1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, nesunaikinus Rusijos vakarinį pasienį saugančios tvirtovių linijos (drauge ir Kauno), nebuvo įsivaizduojamas sėkmingas tolesnis Vokietijos puolamasis žygis Rytų fronte. 1915 m. birželį svarstoma galimybė užimti Kauno tvirtovę. Pradėti šturmą skatino sėkmingas pavasario puolimas, taip pat iš žvalgybos gaunamos žinios apie priešininko silpnėjimą. Atsižvelgdamas į tai, Vokietijos XL rezervinio korpuso vadas K. Licmanas paragino visą 10-osios armijos disponuojamą sunkiąją artileriją sutelkti prie Kauno tvirtovės ir pradėti puolimą iš pietvakarių pusės. Tikėtasi, kad koncentruota artilerijos ugnis sunaikins gynybinius tvirtovės įtvirtinimus, išves iš rikiuotės įgulą ir atvers kelius sėkmingam pėstininkų puolimui. Taip būtų išvengta didelio karių skaičiaus reikalaujančios tvirtovės apsupties. Balandžio 25 d. vyriausiasis Rytų fronto vadas P. Hindenburgas davė nurodymą rengtis Kauno tvirtovės puolimui, vadovaujant K. Litsmanui. Tačiau tokiems veiksmams nepritarė Vokietijos generalinio štabo viršininkas E. Falkenheinas. Vasara persirito į antrą pusę, artinosi ruduo, tad Kauno tvirtovės puolimo nebuvo galima atidėlioti. Rytų fronto vadovybė nusprendė nelaukti. Naktį iš liepos 18-osios į 19-ąją prasidėjo XL rezervinio korpuso puolimas siekiant pralaužti priešakinius Kauno tvirtovės įtvirtinimus taip ir negavus nei Vokietijos imperatoriaus, nei Generalinio štabo viršininko sutikimų

Kaunas city was an important strategic point in the Western Russian Empire. At the end of the 19th and beginning of the 20th century, the city became a first-class military fortress, and it was the most important strategic military object. When World War I started in 1914, the German troops had to occupy the fortresses situated on the Western Russian border, including Kaunas, in order to have a successful offensive of the German troops on the Eastern Front. In June 1915, the plans to attack Kaunas Fortress were discussed. After the initial success of the Spring Offensive and the information from the intelligence service about the weakening of the enemy, the attacks started. Because of these circumstances, K. Litzmann, commander of the XL Reserve Corps, assembled the heavy artillery of the 10th Army near the Kaunas Fortress and started the offensive from the south-west. It was considered that massed artillery fire would demolish fortifications, disorder garrison and create great possibilities for the infantrymen attack. The Army did not need a considerable number of soldiers to enclose the fortress. On April 25, P. Hinderburg, the Commander of the Eastern Front, gave the order to start preparations for the offensive of Kaunas Fortress led by K. Litzmann. E. Falkenhayn, the Chief of General Staff, did not accept this sequence of military operations. The summer was over and the autumn has begun; therefore, it was necessary to start the offensive of Kaunas Fortress. The commanders of the Eastern Front decided to not defer it. On the night of July 19, the attack of XL Reserve Corps started in order to break the anterior fortifications of Kaunas Fortress without the consent of the German Emperor and the Commander of the General Staff