Žmogaus, pašaukto per Dievo Įstatymą, elgesio normos ir nukrypimai
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2004 | 13(41) | 7 | 27 |
Šio straipsnio tikslas - moraliniu, sociologiniu ir teisiniu požiūriu pažvelgti į žmogų, turintį vertybių hierarchiją, kadangi, jo nuomone, toks vertybių suskirstymas laiduoja saugų gyvenimą, jo būtį, santykį su Dievu bei kitais žmonėmis. Tyrimo objektas, apibūdintas straipsnio pavadinime, atkreipia dėmesį į tai, kad ankstesnėse visuomenėse bendruomeninis gyvenimas ir normų kūrimas buvo tvarkomas daugiausia pagal Dievo valią, jos vykdymą; šiandieniam žmogui, gyvenančiam individualistinėje kultūroje, gyvenimo esme tampa savo poreikių tenkinimas, ieškojimas sau palankių vertybių, kartais dėl to net atsisakant bendražmogiškųjų. Žmonių gebėjimas kiekvienu istorijos laikotarpiu suvokti ir patirti konkuruojančias vertybes bei tikslus ir taip kurti socialinį gyvenimą yra svarbus, norint išsiaiškinti praktikuojamų ar nepraktikuojamų vertybių kilmės diferenciaciją, kuria pasireiškia moralinio autoriteto pasirinkimu ir tų principų laikymosi motyvais.
The aim of the present article is to examine from moral, sociological and legal points of view a person who sets for himself values in hierarchical order for the purpose to secure his existence and his relationship with God and other people. In the ancient societies the societal life and creation of norms were regulated according to Gods will and its realization. In the modern society the satisfaction of personal desires and needs are tending to become an objective of human life, sometimes even at the expense of common human values. Human ability in each historical period to perceive and experience rival values and in that way to build social life is very important in the sense that the differentiation of the origin of values depends on what we choose as our moral authority.