Kaip suprantama religijos laisvė Romos Katalikų Bažnyčios ir Europos Sąjungos dokumentuose
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2006 | 20(48) | 117 | 129 |
Straipsnyje nagrinėjama religijos laisvės tema Romos Katalikų Bažnyčios ir Europos Sąjungos dokumentuose. Katalikų Bažnyčia susiduria su naujo socialinio, politinio ir kultūrinio gyvenimo metamais iššūkiais. Greiti struktūriniai pokyčiai, radikalios techninės naujovės ir ekonomikos globalizacija visame pasaulyje vis labiau veikia žmonių gyvenimą. Kaip priešingybę visuotinės plėtros perspektyvoms išgyvename didėjančią properšą tarp turtingųjų ir vargšų, taip pat didžiulę migraciją iš menkesnės plėtros šalių į labiau išsivysčiusias. Kultūrinio įvairiopumo reiškinys – visuomenė, tolydžio vis labiau tampanti daugiataute, daugiarase ir daugiakultūre, gali ne tik praturtinti, bet ir sukelti daug naujų problemų. Be to, seniai evangelizuotose kraštuose vis labiau į pašalį nustumiamas krikščioniškas tikėjimas, kaip atsparos taškas ir šviesos šaltinis, leidžiantis veiksmingai ir įtikinamai aiškinti egzistenciją.
Analyzing the contracts for the European Union Constitution we can observe there is not enough attention put on the religion and its essentiality. As far as Maastricht pact is concerned, there are no references to the religion; however, during the considerations of this contract there was a question risen about how important religion is for the European Union. Consequently, it was decided to follow European Human Rights convention. Under the agreement of Amsterdam, the religion discrimination was forbidden; however, it’s not a significant achievement since Europe had substantial Christian roots. The Nice charter didn’t issue resolutions favorable for the Church yet, it was decided that a person could be exempted from soldering due to his belief. Although, it was not a huge gain, faithful people got more rights.