Krikščionybė ir Bažnyčia integruotos - visuotinės ir Lietuvos - istorijos vadovėliuose
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2006 | 18(46) | 67 | 88 |
XX a. pirmoje pusėje Vakaruose nuvainikuota įprastinė (tradicinė arba istoristinė) istorijos (visuotinės, tautinės ar nacionalinės) samprata, kuria remiantis politiniai (valstybiniai, nacionaliniai ar tautiniai) raidos klausimai buvo suvokiami kaip vieninteliai ar bent jau patys svarbiausi. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, tokios sampratos iš esmės atsisakyta. Dar prieš tai, o ypač vėliau, pasitelkus modernėjimo mintį, daugiau dėmesio imta skirti ūkio, mokslo ir kultūros temoms, o pasirėmus demokratizacijos mintimi – socialinėms temoms. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais dėl vertybių chaotiškumo netgi šios kryptys nelaikomos pagrindinėmis. Tiesa, visoms minėtoms temoms paprastai ir toliau tebeskiriama daugiausia dėmesio, nors ir suvokiama, jog stinga bendrų klausimų ir duomenų atrankos bei vertinimo kriterijų. Kita vertus, vienpasaulėjimo (globalizacijos) vyksmas norom nenorom kelia praeities aprašymo visuotinumo klausimus. Todėl vis labiau reikia visuotinę ir nacionalinę ar tautinę istorijas, įvairias jų sritis gerai derinančių vadovėlių. Tad rašomos integruotos, t. y. bendros – visuotinės ir nacionalinės ar tautinės, įvairius klausimus apimančios istorijos. Nuolatinė visuomenės kaita – kultūrinis daugialypiškumas, religinio išprusimo ir praktikos pokyčiai, naujas požiūris į esminius klausimus ir bendravimą – tikybos dėstymui meta naujus iššūkius, į kuriuos reikia rasti naujus atsakymus, pagrįstus gyvąja Bažnyčios Tradicija. [...]
Contemporary tendencies towards confusion of values and globalisation ask for a universal way of treating our past. On the other hand, the crisis of the traditional society which is largely caused by the devaluation of the revealed or eternal values makes it obvious that Christianity as the source of these values, and the Church as their bearer, have to be rehabilitated and brought back into history books and textbooks. It is therefore important to analyse textbooks of history from their point of view on Christianity and the Church, the more so because the topic has not been studied. The contrast between the relevance and the neglect of the problem is very obvious, but it has not yet received any scienti.c analysis. We are dealing with this problem here on the basis of the newest school textbooks by Lithuanian authors (1998–2003) on integrated universal and Lithuanian history for forms 7–10. The main points of our analysis are as follows: a) the amount of direct attention to Christianity and the Church, b) the phenomena and the features discussed and the way they are shown, c) the main drawbacks of their treatment, d) the relationship of the other historical aspects shown in the textbooks with Christianity and the Church (or the absence of this relationship), e) the main features of treating Christianity and the Church. The textbook „Ancient History” for form 7 does not include any chapters on Christianity or the Church. But we can .nd smaller paragraphs entitled „Jewish faith. [...]